Alvydas Česas, Aista Plieskienė, Jolanta Česienė, Jurga Kanišauskaitė
Santrauka
Galvos-kaklo piktybinių navikų paplitimas Lietuvoje yra nuolat augantis, o Vakarų Lietuvos regione didesnis palyginti su bendrais Lietuvos statistiniais rodikliais. Tarp pacientų, kurie gydomi radikalia spinduline ir sistemine terapija Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, galvos-kaklo piktybiniai navikai užima ketvirtą vietą. Daugiau nei pusei šių pacientų diagnozuojami pažengusios stadijos lokaliai išplitę galvos-kaklo piktybiniai navikai (III-IV st.). Sutaptinis biospindulinis (EAFR inhibitorius cetuksimabas ir spindulinė terapija) gydymas yra pranašesnis nei įprastinis chemospindulinis gydymas ir sukelia mažiau lėtinių nepageidaujamų reakcijų, tačiau ūmių ir didelio laipsnio odos ir gleivinių toksiškumas nustatomas (literatūros duomenimis) ženkliai dažniau. Šio tyrimo tikslas įvertinti gydytų pacientų su biospinduliniu gydymu susijusį toksiškumą, toksinių reiškinių valdymą ir nepertraukiamo gydymo efektyvumą. Į analizę įtraukta 12 pacientų, kurie buvo gydyti sutaptiniu biospinduliniu gydymu nuo 2011-05 iki 2013-05 mėn. Tik keletui pacientų dėl sutaptinio biospindulinio gydymo toksiškumo buvo atidėtos medikamento cetuksimabo infuzijos ir spindulinės terapijos procedūros. Sunkių mukozitų ir kserostomijų nebuvo stebima daugiau nei gydoma standartiniu chemospinduliniu gydymu. Kruopšti pacientų atranka, šalutinių biologinės terapijos reiškinių profilaktika bei kvalifikuota multidisciplininė pacientų priežiūra biospindulinio gydymo metu leidžia nepertraukti radikalaus galvos-kaklo piktybinių navikų gydymo bei pasiekti geresnių lokalios navikų kontrolės rezultatų.
doi:10.5200/sm-hs.2013.069
Raktiniai žodžiai: bioradioterapija, galvos ir kaklo navikai, cetuksimabas, mukozitai, kserostomija
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.069
Pilnas tekstas: PDF