Jurga Indriūnienė, Karolis Ramanauskas, Inga Muntianaitė, Rūta Kulikauskaitė
Santrauka
Į apšilimo programas dažnai įtraukiamas raumenų tempimas, tačiau dėl jo poveikio raumenų jėgai vis dar ginčijamasi. Kyla klausimas, ar statinis tempimas gali turėti neigiamą poveikį raumenų jėgai ir didinti traumų riziką? Darbo tikslas buvo įvertinti statinio ir dinaminio tempimo poveikį blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų sprogstamajai jėgai. Tyrime dalyvavo 30 (21 moteris ir 9 vyrai) sveikų, laisvalaikiu fiziškai aktyvių studentų (amžiaus vidurkis 21,8±1,16 m.). Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: I grupė (n=15) atliko statinį, II grupė (n=15) – dinaminį šlaunies raumenų tempimą. Prieš ir po tempimo pratimų izokinetiniu dinamometru buvo nustatyta blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų sprogstamoji jėga (Nm) 600/sek. ir 1800/sek. kampiniais greičiais. Išanalizavę šlaunų raumenų sprogstamosios jėgos rodiklius, esant 600/sek. kampiniam greičiui, po tempimo nustatėme, kad I grupėje dešinės blauzdos lenkiamųjų raumenų jėga nereikšmingai padidėjo 0,87 Nm, o kairės – 0,4 Nm (p>0,05). II grupėje dešinės kojos raumenų jėga reikšmingai padidėjo 7,60 Nm (p<0,05), o kairės – nereikšmingai sumažėjo 0,33 Nm (p>0,05). Tarp I ir II grupių reikšmingų skirtumų nebuvo (p>0,05). Analizuojant blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgos pokyčius nustatėme, kad I grupės dešinės kojos raumenų jėga padidėjo 0,47 Nm, kairės – 2,07 Nm, o II grupės atitinkamai 2,73 ir 1,67 Nm, tačiau šie pokyčiai buvo nereikšmingi (p>0,05). Tarp grupių reikšmingų skirtumų nebuvo (p>0,05). Analizuojant raumenų sprogstamosios jėgos pokyčius esant 1800/sek. kampiniam greičiui, nustatėme, kad I grupės tiriamųjų dešinės blauzdos lenkiamųjų raumenų jėga nereikšmingai sumažėjo 1,53 Nm, kairės – padidėjo 0,4 Nm, o II grupėje nereikšmingai 1,3 Nm padidėjo dešinėje, bei 1,2 Nm sumažėjo kairėje kojoje (p>0,05). Skirtumo tarp grupių nebuvo (p>0,05). Blauzdos tiesiamųjų raumenų jėga I grupės dešinėje kojoje padidėjo 1,8 Nm, kairėje – 0,13 Nm, II grupės atitinkamai 1,8 ir 4,13 Nm. Pokyčiai grupėse ir tarp grupių buvo nereikšmingi (p>0,05). Tyrimo rezultatai parodė, kad po dinaminio tempimo padidėjo tiriamųjų dešinės blauzdos lenkiamųjų raumenų sprogstamoji jėga (p<0,05), o po statinio tempimo reikšmingų pokyčių nebuvo (p>0,05). I ir II grupių blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų sprogstamoji jėga po skirtingų tempimo metodų reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), tad tiek statinis, tiek dinaminis tempimas šlaunies raumenų sprogstamajai jėgai neigiamo poveikio neturėjo.
Raktiniai žodžiai: statinis tempimas, dinaminis tempimas, sprogstamoji jėga.
DOI: 10.35988/sm-hs.2020.028
Pilnas tekstas: PDF