Henrikas Kazlauskas, Elena Bovina, Geriuldas Žiliukas
Santrauka
Darbo tikslas buvo išanalizuoti mirštamumo pokyčius nuo ūminio galvos smegenų insulto (GSI) Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) insultų skyriuje 2007-2015 metais. Buvo analizuoti 265 nuo ūminio GSI insulto skyriuje mirusiųjų pacientų ligos istorijų duomenys. Pacientų stacionarinis mirštamumas skaičiuotas nuo visų per tiriamąjį laikotarpį skyriuje gydytų pacientų, kuriems buvo nustatytas ūminis GSI. Analizuotas mirčių kiekis skirtingose amžiaus grupėse (iki 65 m ir 65 m. ir vyresni) bei mirusiųjų nuo GSI lydinčios ligos, priklausomai nuo insulto tipo skirtinguose (2007-2011 m. ir 2012-2015 m.) gydymo laikotarpiuose. Diagnozuojant atskirus insulto tipus 2007-2011 m. naudota 10 peržiūros Tarptautinė Ligų Klasifikacija (TLK-10) (kodai I60-I64), o 2012-2015 m. (TLK-10 AM) (kodai I60-I64). Duomenys buvo išanalizuoti statistiškai, taikant „SPSS 17.0 for Windows“ programą. Kokybinių požymių priklausomumo ir homogeniškumo vertinimui naudotas chi-kvadrato (χ2) kriterijus su Fišerio testo patikslinimu, esant mažoms imtims. Skirtumas tarp jų buvo laikomas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Duomenys pateikiami procentais. Amžiaus vidurkių palyginimui taikytas Stjudent‘o t kriterijus. Nustatytas šansų santykis (OR), atspindintis mirštamumą nuo ūminio GSI skirtingais laikotarpiais. Mirusiųjų nuo ūminių insultų, lyginant analizuojamus laikotarpius, sumažėjo nuo 7,0 proc. (2007-2011 m.) iki 4,3 proc. (2012-2015 m.), (p<0,001). Mirštamumas nuo išeminio (IGSI) ir hemoraginio GSI (HGSI) buvo panašus. Analizė parodė mirusiųjų nuo ūminio GSI reikšmingą amžiaus (p=0,007) skirtumą: vėlyvesniame laikotarpyje (2012-2015 m.) mirusieji buvo vyresni nei ankstyvesniame laikotarpyje, tačiau pagal amžiaus grupes (iki 65 m. ir 65 m. ir vyresni) tiriamosios grupės reikšmingai nesiskyrė. Šansų santykis numirti 2007-2011 m. buvo 1,69 karto didesnis nei 2012-2015 m. (p<0,001), tarp jų nuo išeminio GSI 2007-2011 m 1,75 karto didesnis nei 2012-2015 m. (p<0,0001). Tiriant mirusiųjų nuo ūminio GSI lydinčių ligų skaičiaus pokyčius nenustatyta reikšmingo skirtumo tarp skirtingų tiriamųjų laikotarpių. Vertinant lydinčių ligų skirtumus priklausomai nuo galvos smegenų insulto tipo, mirusiųjų nuo IGSI grupėje buvo reikšmingai daugiau pacientų, kuriems buvo diagnozuota IŠL (tarp jų KA ir PV) nei pacientų grupėje, kuriems diagnozuotas HGSI. Padarytos išvados, kad mirusiųjų nuo ūminio GSI skaičius, lyginant analizuojamus laikotarpius, sumažėjo reikšmingai – nuo 7.0 proc. (2007-2011 m.) iki 4,3 proc. (2012-2015 m.), (p <0,001). Nustatyta, kad pacientų šansų santykis numirti nuo ūminio GSI 2007-2011 m. buvo reikšmingai didesnis nei 2012-2015 m, o mirusieji nuo ūminio GSI pacientai vėlyvesniame tyrimo laikotarpyje buvo žymiai vyresni.
Raktiniai žodžiai: ūminis galvos smegenų insultas; stacionarinis mirštamumas; pokyčiai.
DOI: 10.5200/sm-hs.2016.075
Pilnas tekstas: PDF