Daiva Sudmantienė, Geriuldas Žiliukas, Danguolė Drungilienė, Henrikas Kazlauskas
Santrauka
Galvos smegenų insultas daugeliui žmonių sukelia ilgalaikę negalią, pablogina gyvenimo kokybę. Laiku ir aktyviai pradėtos taikyti kompleksinės reabilitacijos priemonės pagerina ligos prognozę, padeda sugrąžinti pažeistas funkcijas, išvengti komplikacijų, suteikia pacientui galimybę maksimaliai prisitaikyti kasdieninėje veikloje. Tyrimo tikslas – įvertinti stacionarinės reabilitacijos įtaką, persirgusių galvos smegenų insultu ligos eigai. Tyrime dalyvavo 207 pacientai, persirgę galvos smegenų insultu, 116 moterų ir 91 vyras, kurių amžius buvo nuo 48 iki 81 metų, amžiaus vidurkis – 67,2 metai. Sutrikimams kasdieninėje veikloje įvertinti naudotas Barthelio indekso testas (BI), pažintiniai sutrikimai vertinti trumpu protinės būklės tyrimo testu (MMSE). Atlikta reabilituojamų pacientų gydymo stacionare istorijų prospektyvinė analizė, siekiant patikslinti tiriamųjų amžių, gyvenamą vietą, ligos diagnozę, komplikacijas, reabilitacijos trukmę, kompleksinės reabilitacijos priemones. Įvertinus nekomplikuotų pacientų savarankiškumo sutrikimą nustatyta, kad BI vidurkis reabilitacijos pradžioje buvo 52,9 balo, reabilitacijos pabaigoje siekė 74,5 balo, BI balų vidurkis padidėjo 21,6 balo (p<0,001). Taikant kompleksinės reabilitacijos priemones stacionarinės reabilitacijos pabaigoje pažintinės funkcijos pagerėjo 4,8 balo (p<0,001). Stacionarinės reabilitacijos laikotarpiu kilusios komplikacijos apsunkino ir mažino reabilitacijos efektyvumą.
Raktiniai žodžiai: galvos smegenų insultas; reabilitacija; funkcinis savarankiškumas; pažintinės funkcijos; komplikacijos
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.025
Pilnas tekstas: PDF