Rasa Stundžienė, Gabrielė Turlinskienė, Danutė Kalibatienė, Jūratė Gimžauskienė, Silvija Gimžauskaitė

Santrauka

Darbo tikslas. Ištirti slaugytojų vaidmenį valdyti hos­pitalizuoto vaiko pooperacinį skausmą taikant nefar­makologinius skausmo malšinimo būdus bei nustatyti veiksnius, turinčius įtakos slaugytojų nefarmakologi­nių skausmo malšinimo būdų pasirinkimui ir vaikų tėvų mokymui.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Anketinėje apklausoje dalyvavo 89 slaugytojos, dirbančios vienos Vil­niaus miesto ligoninės vaikų chirurgijos skyriuje, 23-61 metų amžiaus, vidutinis amžius – 46,3 metai (SD±8,01). Apklausoje naudotas Tarja Pölkki (Suo­mija) sukurtas struktūruotas klausimynas, kuris buvo išverstas iš suomių į lietuvių kalbą. Klausimyną su­daro 45 klausimai, atsakymai į juos atspindi respon­dentų sociodemografinius duomenis bei organizaci­nius veiksnius, nefarmakologinių skausmo malšinimo metodų naudojimą, teikiamą tėvams informaciją. Sta­tistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel 2007 programą ir SPSS 22.0 statistinės duomenų analizės paketą.

Darbo rezultatai. Hospitalizuotų vaikų juntamo sti­priausio pooperacinio skausmo vidurkis, pasitel­kiant skausmo intensyvumo vertinimo skalę, buvo 5,6 (SD±2,08) balo. Slaugytojai vaikų skausmo ma­žinimui naudojo įvairius nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus, tačiau tokios fizinės priemonės kaip temperatūros reguliavimas, masažas buvo naudo­jamos retkarčiais, o transkutaninė periodinė elektrinė nervų stimuliacija (TENS) – niekada. Du trečdaliai slaugytojų (62,9 proc.) mokė tėvus nefarmakologi­nių skausmo malšinimo priemonių vaiko patiriamam skausmui mažinti, 3,4 proc. niekada to nedarė. Di­džioji dalis slaugos personalo (80,9 proc.) nurodė, jog visada arba beveik visada, pastebėję nerimaujančius ar išsigandusius tėvus, stengiasi su jais pasikalbėti ir išsiaiškinti, kas juos neramina vaiko pooperaciniu lai­kotarpiu. Svarbiausi veiksniai, skatinantys slaugytojus taikyti nefarmakologines skausmo malšinimo prie­mones, buvo noras tobulėti darbe ir mokytis bei tėvų dalyvavimas vaiko slaugoje, o neadekvatus darbo krūvis ir didelis pacientų skaičius turėjo neigiamos įtakos nefarmakologinių metodų taikymui.

Išvados. Slaugytojai hospitalizuotų vaikų poopera­ciniam skausmui malšinti dažniausiai naudojo šiuos nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus: pa­ruošiamosios informacijos suteikimas, kūno padė­ties keitimas, pagalba kasdieninėje veikloje bei vaiko nuraminimas. Fizinės priemonės buvo naudojamos rečiau. Slaugytojai dažniausiai tėvus mokė kūno pa­dėties keitimo, buvimo šalia savo vaiko, pagalbos kasdieninėje veikloje bei dėmesio nukreipimo nuo skausmo metodų. Slaugytojai, kurių amžius buvo nuo 45-erių iki 59-erių metų, turėjo aukštąjį išsilavinimą, savo šeimose augino vaiką ar turėjo didesnį darbo stažą, aktyviau dalyvavo valdant vaikų skausmą bei mokant tėvus.

Raktiniai žodžiai: nefarmakologiniai skausmo malšinimo metodai, vaikų pooperacinis skausmas, pooperacinio skausmo valdymas, slaugytojų vaidmuo.
DOI: 10.5200/sm-hs.2018.062
Pilnas tekstasPDF

Atgal