Gintarė Tamošaitytė, Eglė Ieva Jamontaitė
Santrauka
Tyrimo tikslas. Palyginti skirtingų kineziterapijos priemonių poveikį pacientams, sergantiems juosmeninės stuburo dalies radikulopatija. Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 60 pacientų, kuriems dėl juosmeninės stuburo dalies skausmų buvo taikyta reabilitacija. Tyrime dalyvavo pacientai, kurie atrinkti vadovaujantis tokiais kriterijais: nustatyta L4-L5, L5-S1 arba kombinuota L4-L5 ir L5-S1 radikulopatija. Pacientai atrinkti atsitiktine tvarka ir tyrimo metu, atsitiktinės atrankos būdu suskirstyti į 3 grupes po 20 tiriamųjų. Pirma ir antra grupės buvo tiriamosios, o trečioji grupė – kontrolinė. Kiekybiniam skausmo vertinimui taikyta skaičių analoginė skalė (SAS 0-10). Taip pat atliktas statinės liemens raumenų ištvermės tyrimas (S. McGill, Reese, Moreland raumenų ištvermės testai). Buvo vertinamas šių rodiklių pokytis. Rezultatai ir išvados. 1. Tyrime dalyvavo pacientai, kurių amžiaus vidurkis buvo 47,8±14,1 metai, tai darbingo amžiaus pacientai, tačiau didelė dalis (33 proc.) pacientų tyrimo metu nedirbo. 2. Visų trijų grupių ligonių skausmo intensyvumas po kineziterapijos procedūrų statistiškai reikšmingai sumažėjo (p<0,05). Tačiau skausmas labiau sumažėjo pirmos tiriamosios grupės pacientams, negu kontrolinės grupės pacientams, kuriems stuburo tempimas nebuvo taikomas (p<0,05), bei antros tiriamosios grupės pacientams (p>0,05). 3. Visų trijų grupių ligonių pilvo, nugaros, dešinės ir kairės pusių raumenų ištvermė po kineziterapijos procedūrų statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05). Matoma tendencija, kad pirmos ir antros tiriamųjų grupių pacientų liemens raumenų ištvermės rezultatai po kineziterapijos procedūrų kurso yra geresni, lyginant su kontrolinės grupės pacientais, kuriems stuburo tempimas nebuvo taikomas (p>0,05).
doi:10.5200/sm-hs.2012.046
Raktiniai žodžiai: juosmeninės dalies radikulopatija; kinezi¬terapija; stuburo tempimas; nugaros skausmas; raumenų ištvermė
DOI: 10.5200/287
Pilnas tekstas: PDF