Jurga Indriūnienė, Judita Marcinkevičienė, Ieva Eglė Jamontaitė, Alvydas Juocevičius, Juozas Raistenskis
Santrauka
Tyrimo tikslas – įvertinti skirtingų kineziterapijos priemonių poveikį pacientų judamojo aparato būklei po kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos. Tyrime dalyvavo 30 pacientų (amžius 33,4 ± 8,07 metai), praėjus 5 – 6 savaitėms po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos. Reabilitacijos kurso pradžioje ir pabaigoje atliktas klinikinių rodiklių matavimas. Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu suskirstyti į dvi grupes. Pirmai pacientų grupei taikyta papildoma kineziterapijos priemonė – treniruotė veloergometru, antrai grupei – izokinetinė treniruotė. Duomenys apskaičiuoti taikant Stjudento (t) kriterijų. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo p<0,05. Po reabilitacijos kurso abiejų grupių judamojo aparto būklė pagerėjo: padidėjo blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų jėga, sumažėjo operuoto kelio sąnario apimtis ir skausmo rodiklis. Pagal šlaunies ir blauzdos raumenų masės bei 10 metrų ėjimo greičio pokyčius izokinetinė treniruotė buvo efektyvesnė nei treniruotė veloergometru.
doi:10.5200/sm-hs.2012.045
Raktiniai žodžiai: priekinis kryžminis raištis; reabilitacijos kursas; treniruotė veloergometru; izokinetinė treniruotė
DOI: 10.5200/286
Pilnas tekstas: PDF