Gitana Bižokaitė, Judita Daratienė
Santrauka
Galvos smegenų pažeidimai – vieni dažniausių ir ekonomiškai nuostolingiausių ligų, kurių reikšmė ir svarba visuomenės sveikatingumo struktūroje yra akivaizdi. Sunkiausias šios ligos pasireiškimas – insultas (smegenų infarktas, hemoragija). Viena iš galimų galvos smegenų insulto pasekmių yra rankos raumenų tonuso pažeidimai. Darbo tikslas: įvertinti šilumos poveikį rankos spastiškumui sumažinti ergoterapijoje sergantiesiems galvos smegenų insultu. Metodika:tiriamieji po galvos smegenų insulto buvo suskirstyti į dvi grupes atsitiktiniu atrankos būdu. Pirmąją grupę sudarė 30 pacientų, kuriems buvo taikytos parafino aplikacijos, antrąją grupę – 30 pacientų, kuriems parafino aplikacijos nebuvo taikomos. Pacientams buvo taikyta reabilitacijos programa: fizioterapija, kineziterapija bei ergoterapija. Ergoterapijos programą sudarė pasyvi arba aktyvi rankų mankšta, naudojamos priemonės : „lankas“, „pagaliukai“, „stovas“, „vamzdynas“. Tyrime dalyvavusiems pacientams individuali ergoterapija buvo taikoma 8 kartus. Procedūrų trukmė 30 min., atsižvelgiant į paciento fizines galimybes. Parafino aplikacijos taikomos taip pat 8 kartus. Procedūros trukmė 15-20 minučių. Griebimo funkcijai vertinti buvo naudojamas Solermano testas. Spastiškumo laipsniui nustatyti buvo naudojama modifikuota Ašvorto skalė. Rezultatai: pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, rankos raumenų tonusas po ergoterapijos procedūrų statistiškai reikšmingai sumažėjo (p < 0,05), rankos griebimo funkcija pagerėjo, šilumos procedūros statistiškai reikšmingai turėjo įtakos rankos raumenų tonusui sumažėti (p < 0,05).
Raktiniai žodžiai: smegenų kraujotakos autoreguliacija (SKA), smegenų kraujotaka (SK), arterinis kraujospūdis (AKS), insulto rizikos veiksniai (IRV), praeinantieji smegenų išemijos priepuoliai (PSIP), reversinis išeminis neurologinis deficitas (RIND), smegenų infarktas (SI)
DOI: 10.5200/1
Pilnas tekstas: PDF