Henrikas Kazlauskas
Santrauka
Dėl aukšto sergamumo ir mirštamumo bei sukeliamų pasekmių pačiam sergančiam ir visuomenei, sergančiųjų ūminiu išeminiu galvos smegenų insultu (GSI) gydymo problema yra viena svarbiausių medicinos aktualijų.
Darbo tikslas buvo išanalizuoti sirgusių ūminiu išeminiu GSI ir gydytų intravenine trombolize 2005-2010 metais Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydymo rezultatus. Tirti 38 dėl ūminio išeminio GSI stacionarizuotų pacientų gydymo rezultatai. Jų amžiaus vidurkis – 63 metai, iš jų daugumą (65,7 proc.) sudarė vyrai. Intraveninei trombolizei naudota audinių plazminogeno aktyvatorius alteplazė (Actilyse), kurio suminė dozė buvo 0,9mg/kg 10 proc. šios dozės švirkščiant į veną boliusu, o likusią dalį sulašinant į veną per 60 min. Gydymas itravenine trombolize taikytas, jei nuo GSI pradžios praėjo ne daugiau kaip 3 val. Duomenų analizei panaudoti ligos istorijos (F 003) duomenys. Ligonių neurologinė būklė prieš trombolizę ir pagal laiko intervalus po gydymo, iki 3 mėnesių, buvo vertinama naudojant Nacionalinio sveikatos instituto insulto skalę (angl. National Institute of Health Stroke Scale, NIHSS). Buvo analizuotos trombolizės komplikacijos. Tyrimo duomenys pateikti procentais. Rezultatai pa-rodė, kad per analizuojamą laikotarpį intravenine trombolize Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydyta tik 1,8 proc. visų dėl išeminio GSI hospitalizuotų (2110) pacientų. Per 1-2 val. nuo insulto pradžios į stacionarą atvyko 24,0 proc., o per 2-3 val. 76,0 proc. visų intravenine trombolize gydytų pacientų. Po gydymo intravenine trombolize dėl simptominės intracerebrinės hemoragijos mirė: po 24 val.- 2,6 proc., po 3 parų – 10,5 proc., po 7 parų – 13,1 proc. visų pacientų. Nustatyta, kad bendras kaupiamasis 30 d. ir 90 d. šių pacientų mirštamumas (vertinti ir dėl išeminio GSI mirę pacientai) buvo atitinkamai – 21,0 proc. ir 26,3 proc. Daugiau negu vienas trečdalis pacientų po gydymo intravenine trombolize išrašyti ambulatoriniam gydymui esant pilnai atstatytam jų funkciniam savarankiškumui. Tyrimo išvadose teigiama, kad intravenine trombolize gydytų pacientų skaičius Klaipėdos universitetinėje ligoninėje analizuojamu laikotarpiu buvo mažas. Mirštamumas pirmą savaitę po trombolizės nustatytas aukštas, todėl toliau būtina tobulinti stacionarinę GSI pagalbos organizacinę sistemą. Daugiau nei vienas trečdalis intravenine trombolize gydytų pacientų išrašyti ambulatoriniam gydymui, esant pilnai atstatytam jų funkciniam savarankiškumui. Būtina gerinti visuomenės švietimą, padedantį jos nariams, susirgusiems ūmiu GSI, geriau atpažinti šios ligos pirmuosius simptomus ir kuo anksčiau ieškoti efektyvios pagalbos.
Raktiniai žodžiai: galvos smegenų išeminis insultas, gydymas intravenine trombolize.
DOI: 10.5200/106
Pilnas tekstas: PDF