Henrikas Kazlauskas, Rima Radžiuvienė, Vinsas Janušonis
Santrauka
Darbo tikslas buvo nustatyti pacientų, sergančių poinsultine pneumonija ir uroinfekcija, klinikinių charakteristikų, gydymo trukmės ir kaštų sąsajas. Į retrospektyvųjį tyrimą buvo įtraukti 256 ūminiu galvos smegenų insultu (GSI) sergantys Klaipėdos universitetinės ligoninės insultų skyriuje 2010 m. gydyti pacientai. Duomenų šaltiniu buvo dėl GSI gydytų pacientų ligos istorijos, forma 003/a. Visiems tiriamiesiems buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Pneumonijos ir šlapimo takų infekcijos diagnozė (TLK 10 klasifikacija, atitinkamai, kodai – J18 ir N39.0) buvo nustatyta remiantis klinikiniu, laboratoriniu ir radiologiniu tyrimo metodu bei atitinkamo specialisto konsultacija. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojantis SPSS 15. Ryšiui tarp požymių nustatyti taikytas chi kvadrato kriterijus (χ2) ir Spearmen‘o koreliacijos koeficientas (r). Komplikacijų ryšys su GSI pobūdžiu, lytim, amžiumi, gydymo trukme nustatytas taikant logistinę regresiją. Duomenų skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p < 0,05.
Tiriamųjų amžiaus vidurkis 71,3 ± 11,9 metų. Tyrime nustatyta, kad pneumonija diagnozuota 32 (12,5 proc.), o šlapimo takų infekcija – 6 (3,2 proc.) pacientų. Nustatyta, kad vyresnis amžius (kontroliuojant lytį) susijęs su poinsultinės pneumonijos išsivystymu ŠS = 1,08 (1,04-1,14) p<0,001. Šlapimo takų infekcijos galimybė, nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus, (išeminio GSI atžvilgiu) buvo susijusi su hemoraginiu insultu (ŠS=9,6; p=0,027). Tiriamųjų gydymo lovadienių mediana buvo 9 dienos, intervalas 1-22 d. Pneumonija ir šlapimo takų infekcija padidino pacientų gydymo trukmę stacionare, mediana 13 d., intervalas 7-22 d. Pacientų, kuriems diagnozuota pneumonija ir šlapimo takų infekcija, gydymo trukmė pusantro karto buvo ilgesnė, lyginat su tais tiriamaisiais, kuriems šių infekcijų nebuvo diagnozuota [atitinkamai ŠS=1,52 (1,29-1,78) ir 1,51 (1,17 – 1,94)]. Statistiškai reikšmingai didesni vieno paciento gydymo kaštai nustatyti pacientams su pneumonija (per 43 proc. vidutinės ligonių be komplikacijų gydymo kainos) (p<0,001) ir šlapimo takų infekcija (per 51 proc. vidutinės pacientų be komplikacijų gydymo kainos) (p=0,002), lyginant su pacientų, neturėjusių šių komplikacijų, gydymo kaštais.
Išvados: poinsultinė pneumonija ir šlapimo takų infekcija (atitinkamai 12,5 ir 3,2 proc.) yra dažnos pacientų, sergančių ūminiu GSI, komplikacijos, kurių dažnumas priklauso nuo insulto klinikinės formos sunkumo. Pacientų, kuriems diagnozuota pneumonija ir šlapimo takų infekcija, gydymo trukmė pusantro karto viršijo pacientų be atitinkamos komplikacijos gydymo trukmę. Sergančiųjų poinsultine pneumonija ir uroinfekcija gydymo kaštai yra reikšmingai didesni, lyginant su pacientais, kuriems šios komplikacijos nebuvo diagnozuotos. Reikalinga efektyvi ankstyvųjų ūminio GSI komplikacijų prevencija ir valdymas.
doi:10.5200/sm-hs.2013.083
Raktiniai žodžiai: ūminis galvos smegenų insultas, poinsultinė pneumonija, uroinfekcija, kaštai
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.083
Pilnas tekstas: PDF