Viktorija Piščalkienė, Jurgita Knašienė, Edgaras Lapinskas, Laura Rutkauskienė, Indrė Knyvienė
Santrauka
Tyrimo tikslas – įvertinti senyvo amžiaus asmenų griuvimams įtakią fizinių, kognityvinių savybių raišką ir jų sąsajas. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; testavimai (plaštakos raumenų jėgos matavimas, dinaminės pusiausvyros vertinimas „Stotis ir eiti“, statinės pusiausvyros vertinimas modifikuotu „Rombergo“ testu ir aparatu „Sigma Balance PAD“, kūno apimčių ir kūno masės matavimai, protinės veiklos vertinimas MMSE testu, apklausa žodžiu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17 (aprašomoji statistika, vidurkių palyginimo T testas, Anova testas, koreliacinė analizė). Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 65 asmenys, kurių amžiaus vidurkis buvo 74,3 metai. Minimalus amžius – 60 metų, maksimalus – 86 metai. Tiriamieji pagal amžiaus grupes pasiskirstė: 60-74 m. – 41,3 %, 75 ir daugiau m. – 58,7 %. Rezultatai. Rombergo testo rezultatai tendencingai prastėja sudėtingėjant šios užduoties reikalavimams. Tiriamiesiems geriau sekėsi atlikti Rombergo testą atsimerkus nei užsimerkus. Užduoties „Atsistoti ir eiti“ atlikimo laiko vidurkis – 15,9 sek. Minimalios protinės veiklos testas (MMSE) parodė, kad daugiau nei 2/3 pagyvenusių ir senų asmenų pasižymi normaliomis kognityvinėmis funkcijomis, likusieji turi šių funkcijų mažesnių ar didesnių sutrikimų. Vertinant rankų jėgą standartiniu dinamometru nustatyta, kad dešinėje ir kairėje rankoje ji vidutiniškai siekė 24 kg. Kairės rankos žasto apimtis – 31,9 cm, dešinės – 32,5 cm, kairės blauzdos apimtis – 38,3 cm, dešinės – 38,2 cm. Statinė pusiausvyra buvo vertinama naudojant programinį pusiausvyros aparatą “Sigma Balance PAD”. Tačiau šiuo aparatu pusiausvyra buvo vertinama ne visiems, o tik tiems, kurie savarankiškai sugebėjo išstovėti ant nestabilios platformos. Vaizdinio ilgis siekė 12,6 cm, o vaizdinio plotas 0,46 cm2. Nustatytas vidutinis, o kai kuriais atvejais ir stiprus statistinis ryšys tarp dešinės ir kairės rankos jėgos, kuri buvo matuojama dinamometru ir statinės bei dinaminės pusiausvyros, blauzdų apimties ir net protinių funkcijų, tirtų MMSE. Vertinant statinę pusiausvyrą gauti statistiškai reikšmingi skirtumai, rodantys, kad pusiausvyos vertinimo metu pieštas vaizdnio ilgis yra susijęs su vaizdinio plotu (stiprus koreliacinis ryšys). Taip pat vaizdinio ilgis statistiškai reikšmingai susijęs su tiriamųjų blauzdų apimtimi (silpnas statistinis ryšys). Nustatyta, kad asmenys, kurie šiuo metu fiziškai aktyviai gyvena, pasižymi geresniais dinaminės pusiausvyros rodikliais ir gerenėmis protinėmis savybėmis Nepakankamos mitybos asmenys, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra žemesnis nei norma, praščiau atliko MMSE. Šios išvados statistiškai reikšmingos (p≤0,05). Tyrime dalyvavę asmenys, kurie per pastarąjį pusmetį nepatyrė griuvimų, pasižymi stipresne kairės bei dešinės rankos jėga (p≤0,05). Užduotį „Atsistoti ir eiti“ greičiau atliko griuvimų nepatyrusių asmenų grupė (p≤0,05). Griuvimų nepatyrusių asmenų grupė pasižymi geresniais statinės pusiausvyros rodikliais (p≤0,05). Asmenys, kurie fiziškai yra aktyvesni (praktikuoja pasivaikščiojimą, darbą sode, darže ir pan.) rečiau patiria griuvimus (p≤0,05). Fiziniai ir kognityvinių funkcijų rodikliai statistiškai reikšmingai skiriasi pagal amžių. Visi rodikliai yra prastesni 75 ir daugiau metų turinčių asmenų grupėje. Šios amžiaus grupės asmenys prasčiau atliko pusiausvyrą ir kognityvines funkcijas vertinančius testus. Tarp šių asmenų nustatytas mažesnis fizinio aktyvumo lygmuo, taip pat jie pasižymėjo prastesnėmis protinėmis savybėmis, vertintomis taikant MMSE (p≤0,05). Asmenys, kurie jaunystėje ir gyvenime buvo fiziškai aktyvūs, pasižymi geresniais fiziniais ir kognityviniais rodikliais (p≤0,05).
Raktiniai žodžiai: pagyvenę ir seni asmenys; statinės; dinaminės pusiausvyros vertinimas; griuvimai; kognityvinės veiklos vertinimas (MMSE); fizinis aktyvumas.
DOI: 10.5200/sm-hs.2016.086
Pilnas tekstas: PDF