Alvydas Navickas, Jan Hilbig, Vita Danilevičiūtė, Algirdas Dembinskas, Sergejus Glebovas
Santrauka
Nepaisant gerai žinomų ir vangiai mažėjančių aukštų Lietuvos savižudybių rodiklių, iki šiol mažai žinoma apie ketinimų ir mėginimų žudytis paplitimą ir jų charakteristiką šalyje. Tačiau tokios žinios būtinos siekiant sukurti efektyvesnę pagalbos bei prevencijos sistemą.
Šiame epidemiologiniame darbe analizuojami Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vienerių metų duomenys apie savižudišką elgesį, pacientus ir antrosios gydymo pakopos vietą. Nagrinėjama ketinimų-mėginimų ir savižudybių paplitimas bei jų tarpusavio santykis pagal lytį ir amžiaus tarpsnius.
Dėl savižudiško elgesio 2007 m. Vilniuje registruota 815, t. y. 146,8 greitosios medicinos pagalbos iškvietimų 105 gyventojų, tarp kurių dėl ketinimų bei mėginimų žudytis buvo 734 (132,2 per 105 gyv.), o dėl nusižudymo – 81 (14,6 per 105 gyv.). Straipsnyje pateikta detali savižudybinio elgesio analizė pagal savižudybės formas, lytį ir amžių.
Diskutuojama apie galimą savižudybių prevencijos mastą.
Išvados: 1. Vilniuje vyrų ir moterų savižudybinis elgesys paplitęs vienodai. 2. Vilniuje savižudybinio elgesio pikai yra jauname amžiuje: vyrams – 19–34 metų amžiuje, moterims – 10–18 metų amžiuje. 3. Vilniuje savižudybinio elgesio formos pagal amžių skiriasi statistiškai reikšmingai: jaunesniame amžiuje vyrauja ketinimai-mėginimai nusižudyti, o su amžiumi savižudybinis elgesys darosi pavojingesnis, letališkesnis. 4. Vyriška lytis yra svarbus didesnio savižudiško letališkumo faktorius. 5. Savižudybių prevencijoje vaikų ir paauglių psichinės sveikatos specialistams turėtų tekti 10,3 proc., suaugusių psichinės sveikatos specialistams 81,5 proc., o gerontologinę pagalbą teikiantiems specialistams 8,2 proc. planuojamų resursų dalis.
doi:10.5200/sm-hs.2012.029
Raktiniai žodžiai: savižudybinis elgesys, ketinimas bei mėgini-mas žudytis, nusižudymas, mėginimų žudytis ir nusižudymų santykis, lytis, amžiaus tarpsniai
DOI: 10.5200/270
Pilnas tekstas: PDF