Agnė Čižauskaitė, Donatas Petrauskas, Dainius Šimčikas, Alvydas Česas
Santrauka
Tikslas. Įvertinti numanomą pacienčių, sergančių krūties vėžiu, procentą, kurios būtų tinkamos sarginio limfmazgio biopsijai (SLB) po neoadjuvantinės chemoterapijos (NAC) Klaipėdos unversitetinės ligoninės Krūtų chirurgijos sektoriuje. Įvadas. Nors SLB yra standartinis metodas pažasties limfmazgių būklei įvertinti, naudojamas ankstyvo krūties vėžio atveju esant kliniškai nepakenktiems limfmazgiams pažastyje, šios procedūros panaudojimas po NAC išlieka kontroversiškas. Pažasties limfmazgių pašalinimas (PLP) yra priimtinas chirurginis pasirinkimas visoms ligonėms po NAC neatsižvelgiant į pirminę sritinių limfmazgių būklę. PLP yra susijęs su reikšmingai didesniu sergamumu ir komplikacijų skaičiumi. NAC panaudojimas auga kasmet, ir šiandien ji skiriama ne tik lokaliai pažengusio krūties vėžio atveju, bet ir ankstyvose jo stadijose, todėl yra būtinos racionalios SLB indikacijos po NAC. Metodai. 163 krūties vėžio, gydyto NAC, atvejai buvo įtraukti į šią studiją. Po taikytos NAC visoms pacientėms buvo atlikta PLP operacijos dėl krūties vėžio metu. Rezultatai. Prieš skiriant NAC, kliniškai nepakenkti pažasties limfmazgiai buvo nustatyti 21 atveju (13%), pakenkti pažasties limfmazgiai 141 atveju (87%). Įvertinus limfmazgių būklę po operacijos, pN0 kliniškai nepakenktų limfmazgių grupėje buvo nustatyta 21 pacientei (100%). Tuo tarpu kliniškai pakenktų limfmazgių grupėje pN0 buvo nustatytas 63 (44,7%), o pN+ 78 (55,3%) atvejams. Išvados. SLB turėtų visuomet būti atlikta prieš ar po NAC esant kliniškai nepakenktiems pažasties limfmazgiams. Esant kliniškai pakenktiems limfmazgiams prieš NAC, tinkamiausia chirurginė technika turėtų būti pasirinkta siekiant užtikrinti šios procedūros saugumą.
Raktiniai žodžiai: krūties vėžys; sarginis limfmazgis; neoadjuvantinė chemoterapija; pažasties limfmazgių pašalinimas.
DOI: 10.5200/sm-hs.2016.077
Pilnas tekstas: PDF