Tomas Poškus, Vilius Mačiūnas, Marius Kryžauskas, Saulius Mikalauskas, Donatas Danys, Valdemaras Jotautas, Eligijus Poškus, Kęstutis Strupas
Santrauka
Darbo tikslas. Nustatyti ryšį tarp klinikinių veiksnių ir eventeracijų bei įvardinti rizikos veiksnius pooperacinės žaizdos eventeracijai po laparotomijos atsirasti. Darbo metodika. Retrospektyvinis atvejo kontrolės tyrimas atliktas 2016 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VUL SK) Pilvo chirurgijos centre. Tirti 20 – 87 metų pacientai, kuriems 2016 – 2012 metų laikotarpiu atliktos laparotomijos. Įvertintos bendros pacientų klinikinės charakteristikos: lytis, amžius, rūkymo bei alkoholio vartojimo ypatumai, taip pat sergamumas cukriniu diabetu, kardiovaskulinėmis ligomis, lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, steroidų vartojimas bei mitybos būklė pagal NRS 2002 skalę. Tirta, ar pagrindinė liga – piktybinis navikas; laboratoriniai rodikliai: uremija, krešėjimo rodikliai, glikemija prieš operaciją ir pooperaciniu laikotarpiu; vertintas pirminis aponeurozės susiuvimo būdas; žaizdos infekcija, anastomozės siūlių nesandarumas po operacijos; ar buvo nustatytas peritonitas, sepsis, ascitas. Matuota hospitalizacijos trukmė RITS ir bendra trukmė. Siekta nustatyti, įvertinti ryšį tarp stebėtų klinikinių veiksnių ir žaizdos eventeracijos rizikos. Gauti rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais jei p < 0,05. Rezultatai. Tirti 100 pacientai, iš kurių 25 (25%) žaizdos eventeracijos atvejai ir 75 (75%) atsitiktinai atrinkto paciento kontrolinė grupė, kuriems atlikus laparotomiją, eventeracijos nebuvo; 75 (75%) vyrai ir 25 (25%) moteris. Jauniasias pacientas 20 metų (ev.: 39 m.), vyriausias – 87 metų (ev.: 84 m.); amžiaus vidurkis 66,8 ± 13,025 metų (ev.: 69,96 ± 13,025 m.). Vyrų – 22 eventeracijos atvejai (88,0% visų eventeracijų), moterų – 3 atvejai (12,0% visų eventeracijų), p = 0,03. Žaizdos infekcija – 27 pacientams, eventeravo – 14 (51,85%), p = 0. Kardiovaskulinės ligos nustatytos 61 pacientui, 22 eventeravę (36,07%), kurie sudarė 95,45% eventeravusių, p = 0. Eventeravusių pacientų išgyvenamumo prognozė, lyginant su kontroline grupe, prastesnė (20% : 14,6%). Hospitalizacijos trukmės vidurkis grupėse tarp RITS ir skyriaus statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Bendros hospitalizacijos trukmė grupėse skyrėsi, tačiau statistiškai patikimas rezultatas negautas, p > 0,05. Išvados. Pooperacinės žaizdos eventeracijos rizika po laparotomijos statistiškai reikšmingai priklauso nuo paciento lyties, žaizdos infekcijos bei paciento sergamų kardiovaskulinių ligų. Galima teigti, jog šie trys veiksniai didina riziką eventeracijai atsirasti.
Raktiniai žodžiai: eventeracija; evisceracija; skubi chirurgija; pilvo chirurgija; siūlės nesandarumas po laparotomijos; eventeracijos rizikos veiksniai.
DOI: 10.5200/sm-hs.2017.046
Pilnas tekstas: PDF