Rosita Aniulienė, Birutė Žilaitienė, Rasa Grigolienė, Gintaras Pridotkas
Santrauka
Įvadas. Įvairių literatūros šaltinių duomenimis, priešlaikinių gimdymų dažnis varijuoja apie 5-15 proc. visų nėštumų. Lietuvoje ši patologija sudaro 6 – 8 proc., o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos-ginekologijos klinikoje priešlaikinių gimdymų būna nuo 8 iki 10 proc. Tai dažniausia trečio nėštumo trimestro komplikacija. Nesubrendusio naujagimio gimimas yra klinikinė krizė, nes naujagimio ir motinos gyvybei bei sveikatai nuolat gresia pavojus. Todėl priešlaikinis gimdymas sudaro didelę riziką motinai ir vaisiui. Metodai. Atlikta atvejų kontrolės studija – palyginamoji prieš laiką gimdžiusių moterų ir laiku gimdžiusių moterų studija. Tirtos visos prieš laiką pagimdžiusios moterys nuo 22-os iki 36-os nėštumo savaitės pabaigos (n = 600). Kontrolinę grupę sudarė laiku gimdžiusios moterys (n = 600). Tyrėjų sudarytu standartizuotu klausimynu (jame yra 186 klausimai) per tris dienas po gimdymo apklaustos gimdyvės ir atlikta jų pirminių dokumentų analizė. Tyrimo rezultatų analizė atlikta programų paketais Statistica 5.0, EPIInfo ir MS Excel. Ryšys tarp rizikos veiksnio poveikio ir tiriamosios būklės (priešlaikinio gimdymo) vertintas poveikio šansų santykiu. Rezultatai. Atlikus regresinę duomenų analizę: Logit, Probit bei daugiamatę žingsninę regresijas, nustatyta, kad didžiausią įtaką priešlaikiniam gimdymui turėjo šie rizikos faktoriai – nepalanki anamnezė, nėštumo eigos ypatybės, moters ligos, moters amžius, polinkis į stresą, psichosocialiniai veiksniai. Išvada. Tyrimo metu surinktų duomenų analizė rodo, kad matematiniai metodai gali būti sėkmingai taikomi medicinoje. Užrašyta priešlaikinio gimdymo prognozavimo lygtis – gali padėti gerinti nėščiųjų priežiūrą ir mažinti priešlaikinių gimdymų skaičių.
Raktiniai žodžiai: regresijos modeliai; priešlaikinis gimdymas; rizikos faktoriai.
DOI: 10.5200/sm-hs.2016.081
Pilnas tekstas: PDF