Ilona Aleksiūnienė, Viktoras Justickis
Santrauka
Darbo tikslas – parodyti, kaip svarbu laiku įtarti retrobulbarinį pseudotumorą, kodėl būtina šalinti iš žandikaulių srities net pačius mažiausius metalinius svetimkūnius; pristatant klinikinį atvejį parodyti, koks svarbus tiesioginis bendradarbiavimas tarp įvairių sričių specialistų vienu metu ir vienoje vietoje, tiriant sudėtingus ligos atvejus. Aprašoma 66 metų vyro ligos istorija, kai laiku nepašalintas iš skruosto poodžio smulkus metalinis krislas po 12 metų besimptominio laikotarpio suaktyvėjo ir sukėlė įvairias komplikacijas: žandinio ančio alveolitą, sinusitą, viršutinio žandikaulio lėtinį osteomielitą, vėliau pansinusitą, retrobulbarinį pseudotumorą, kuris išplito intrakranialiai ir į kitos pusės orbitą. Dėl to žmogus apako abiem akim, apkurto, išsivystė smegenėlių ataksija, demencija, sutriko psichika, orientacija laike ir vietoje, išsivystė sisteminis jungiamojo audinio pažeidimas. Visa tai įvyko per keletą metų, gydant pacientą daugeliui įvairių sričių specialistų. Tik tada, kai metalinis svetimkūnis buvo pašalintas, procesas retrobulbariai ir visame organizme sustojo vystytis toliau. Krislą pašalino oftalmologas, ištyrė jo cheminę sudėtį. Straipsnyje pateikiama literatūros apžvalga apie lėtinių orbitos pseudotumorų kliniką, diagnostiką, apie užsilikusių metalinių svetimkūnių poveikį organizmui, diferencines diagnozes, gydymą, aptariama su imunoglobulinu G4 susiijusi sklerozuojanti liga; nagrinėjama, kodėl skirtingai vertinami tie patys radiologiniai tyrimai ir kokia gydytojo atsakomybė sudėtingos ligos atveju.
Straipsnis lietuvių kalba
Raktiniai žodžiai: orbitos pseudotumoras; išverstakumas; metalinis svetimkūnis; hemosiderozė; gydytojo atsakomybė sudėtingu ligos atveju
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.130
Pilnas tekstas: PDF