Valdas Benkunskas

Santrauka

Straipsnyje analizuojama psichikos sutrikimų turinčių asmenų priverstinio hospitalizavimo teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvos ir kitų valstybių kontekste. Pateikiama analizė remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, o ypač 1979 m. Winterwerp v. Netherlands byloje suformuotais teisėto priverstinio hospitalizavimo kriterijais. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje yra įtvirtinta, kad niekam negali būti atimta laisvė, išskyrus kai (be kitų atvejų) sulaikomi „psichiškai nesveiki“ asmenys. Winterwerp v. Netherlands bylos sprendime pirmą kartą buvo suformuoti trys kriterijai, kuriais remiantis konstatuojama, kad asmuo pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies (e) punktą gali būti teisėtai priverstinai hospitalizuojamas. Pirmasis kriterijus – objektyvių medicininių duomenų apie pablogėjusią asmens psichikos sveikatą nustatymas. Šis kriterijus reikalauja, kad būtų tinkamai įrodoma, jog asmuo yra „psichiškai nesveikas“ (turintis psichikos sutrikimą). Patvirtinus psichikos sutrikimo atvejį, atsiranda formali galimybė (esant visų sąlygų visumai) tokį asmenį priverstinai hospitalizuoti, suvaržyti jo laisvę bei asmens neliečiamybę, ir priešingai – nepatvirtinus psichikos sutrikimo fakto, asmuo formaliai nebūtų laikomas „psichiškai nesveiku“ bei negalėtų būti priverstinai hospitalizuojamas. Antrasis kriterijus – psichikos sutrikimo sunkumas, kuris reiškia asmens psichikos būklės pablogėjimą tokiu laipsniu, kuris pateisintų priverstinio asmens izoliavimo būtinybę. EŽTT precedentų teisėje psichikos sutrikimo sunkumas yra tiesiogiai sietinas su asmens pavojingumo sau ir aplinkiniams požymiais. Teisės aktai paprastai nereglamentuoja, kokiais požymiais remiantis turi būti įvertinamas asmens veiksmų pavojingumas. Pareiga įrodyti asmens psichikos būklės pablogėjimo sunkumą, t.y. jo pavojingumą, tenka gydytojams psichiatrams. Trečiasis kriterijus garantuoja asmens teisės į laisvę atstatymą, kai tokios laisvės ribojimas tampa neproporcingas pablogėjusios asmens psichikos būklės sunkumui. Priverstinai hospitalizuotas asmuo gydymo įstaigoje turi būti laikomas tol, kol jo psichikos sutrikimas ir jo sunkumas to neišvengiamai reikalauja. Šis reikalavimas nustato priverstinai hospitalizuoto asmens teisę į periodišką jo laisvės sulaikymo teisėtumo patikrinimą.

Straipsnis lietuvių kalba

Raktiniai žodžiai: priverstinis hospitalizavimas; psichi¬kos ligonis; psichikos sutrikimas; psichikos liga; psichikos sveikatos įstatymai
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.127
Pilnas tekstasPDF

Atgal