Justina Stankovskaja, Žana Bumbulienė
Santrauka
2016 m. lapkričio-kovo mėnesiais Vilniuje, UAB “Gintarinė vaistinė”, vadovaujantis originalia priešmenstruacinio sindromo simptomų anketa, atlikta vienmomentė 202 moterų apklausa. Į galutinę analizę pateko 191 respondentė. Klausimyną sudarė eilė psichoemocinių, vegetacinių, sutrikusios medžiagų apykaitos ir kitų priešmenstruacinio sindromo simptomų. Respondentės suskirstytos į dvi grupes – hormoninę kontracepciją naudojančios ir nenaudojančios. Apklausos metu gauti duomenys apdoroti SPSS 17 versijos paketu ir Microsoft Office Excel 2007 programa. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai. Iš 191 moterų kontracepcijos priemones naudojo 77 (40 proc.), iš kurių 20 proc. pasirinko hormoninę kontracepciją. 114 respondenčių (60 proc.) kontracepcijos priemonių nenaudojo. Priešmenstruacinio sindromo simptomų paplitimas tarp grupių reikšmingai nesiskyrė. Dažniausi simptomai: psichoemociniai (79,9%), sutrikusi medžiagų apykaita (77,9%) ir vegetaciniai (72,1%). Hormoninę kontracepciją naudojančios respondentės patiria žymiai silpnesnius psichoemocinius ir vegetacinius priešmenstruacinio sindromo simptomus lyginant su jos nenaudojančiomis moterimis (p=0,022; p=0,040). Depresija dažniau vargina hormoninės kontracepcijos nenaudojančias moteris (p=0,043). Skausmingomis mėnesinėmis dažniau skundžiasi moterys, nenaudojančios hormoninės kontracepcijos (p=0,000). Išvados. Horminės kontracepcijos naudojimas turi teigiamą įtaką priešmenstraucinio sindromo ir dismenorėjos simptomams. Tačiau negalime teigti, kad hormininės kontracepcijos naudojimas sumažino priešmenstruacinio sindromo simptomų dažnį ar intensyvumą, nes neturime duomenų apie savijautą iki hormoninės kontracepcijos naudojimo.
Raktiniai žodžiai: priešmenstruacinis sindromas; dismenorėja; kontracepcijos būdai.
DOI: 10.5200/sm-hs.2017.020
Pilnas tekstas: PDF