Henrikas Kazlauskas, Rima Radžiuvienė, Vinsas Janušonis

Santrauka

Prieširdžių virpėjimas (PV) yra svarbus galvos smegenų insulto rizikos veiksnys, padidinantis šią riziką penkis kartus. Darbo tikslas buvo nustatyti PV įtaką sergantiesiems ūminiu galvos smegenų insultu (GSI). Analizuoti 96 nuo 2007.06.01 iki 2010.12.31 Klaipėdos universitetinės ligoninės insultų skyriuje dėl ūminio GSI hospitalizuotų pacientų prospektyviniai duomenys. Pacientų amžius – nuo 45 iki 92m., amžiaus vidurkis – 71,6m. (SN10,7); 34,4 proc. – moterys. Pacientai buvo suskirstyti į 2 grupes (sergantys PV ir nesergantys PV) remiantis anamnezėje išaiškinta ir stacionare patvirtinta PV. Tyrime analizuoti pacientai, sergantys išeminiu ir hemoraginiu GSI. Visiems pacientams buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija ir elektrokardiograma. Visų pacientų neurologinė būklė ūminėje GSI stadijoje atvykimo ir išrašymo iš stacionaro metu buvo vertinta naudojant Skandinavijos insultų skalę (angl. Scandinavian Stroke Scale, SSS), sąmonės būklė – Glazgovo komos skalę (angl. Glasgow coma scale), pažintinės funkcijos – protinės būklės mini tyrimą (angl. Mini-mental state examination, MMSE) ir funkcinė būklė išrašymo metu – modifikuotą Rankin‘o skalę (mRS). Buvo analizuojama: parametrų aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis (SN). Ryšys tarp požymių buvo vertinamas taikant Pearson‘o koreliacijos koeficientą (r) ir chi kvadrato kriterijų (c2). Nustačius p<0,05, požymių skirtumai buvo vertinami kaip statistiškai reikšmingi, o kai p>0,05 – statistiškai nereikšmingi. Duomenys buvo apdorojami naudojant SPSS 11.5. Tyrimo metu nustatyta, kad PV sirgo 27 (28,1 proc.). GSI ištiktų pacientų. Remiantis anamnezės duomenimis, statistiškai reikšmingas skirtumas tarp analizuojamų grupių nustatytas vertinant širdies nepakankamumą – 11atv.(15,9 proc.) grupėje, kuriems nebuvo PV, ir 11atv.(40,7 proc.) grupėje, kuriems buvo diagnozuotas PV, (p=0,009) – ir arterinę hipertenziją – 40 atv.(60,6 proc.) ir 23 atv. (85,2 proc), (p=0,021) atitinkamai grupėms. Analizuojant vaskulinių rizikos veiksnių sumos ir PV sąsajas nustatyta, kad daugiau kaip tris vaskulinius rizikos veiksnius turėjo statistiškai reikšmingai didesnis sergančių PV procentas (20 proc., kuriems buvo PV ir 5,7 proc., kuriems nebuvo PV, p=0,026). Per 3 val. nuo GSI pradžios į stacionarą atvyko statistiškai reikšmingai didesnis sergančiųjų PV pacientų skaičius (62 atv., kuriems buvo PV ir 27 atv., kuriems nebuvo PV, (p=0.001). Analizuojant sąmonės būklę ūminiu išeminio insulto periodu naudojant Glazgovo komos skalę, statistiškai reikšmingai mažesnis balų vidurkis buvo nustatytas sergančiųjų PV grupėje, lyginant su nesergančiais PV: 13,4 (SN 2,6) ir 14,4 (SN 1,6) balų atitinkamai (p=0.021). Bemaž pusei sergančiųjų PV (48,8 proc.) diagnozuotas II ir III NYHA klasės širdies funkcijos nepakankamumas, lyginant su nesergančiais PV, kurių buvo tik 11,5 proc. (c2=12,1 p=0,007). Padarytos išvados, kad daugiau sergančiųjų PV ūminėje GSI stadijoje atvyksta į stacionarą trijų valandų laikotarpiu lyginant su pacientais nesergančiais PV. Daugiau nei tris vaskulinius rizikos veiksnius turėjo penktadalis sergančių PV (20 proc.) ir tik apie 6 proc. nesergančių PV. Vertinant Glazgovo komos skale sergančiųjų ūminiu GSI, esant PV, sąmonės būklė buvo statistiškai reikšmingai sunkesnė, lyginant su pacientais, kuriems PV nebuvo diagnozuotas. Ūminėje galvos smegenų insulto stadijoje sergantiesiems PV II ir III klasės širdies funkcijos nepakankamumas pagal NYHA nustatytas statistiškai reikšmingai didesniam pacientų skaičiui, lyginant su pacientų grupe, kurie nesirgo PV.

doi:10.5200/sm-hs.2012.083

Raktiniai žodžiai: prieširdžių virpėjimas; ūminis galvos smegenų insultas
DOI: 10.5200/328
Pilnas tekstasPDF

Atgal