POLICISTINIŲ KIAUŠIDŽIŲ SINDROMO IR DEPRESIJOS SĄSAJA

Straipsnyje analizuojama, kaip policistinių kiaušidžių sindromo (PKS) sukelti pokyčiai organizme susiję su de­presijos vystymusi, apžvelgiami šioms dviems būklėms bendri simptomai. Tyrimai rodo, kad moterų, sergančių PKS, populiacijoje daug dažnesnė depresija, nerimo su­trikimai bei kitos psichologinės problemos. Pagrindinis PKS bruožas yra androgenų perteklius, kuris dažniausiai pasireiškia laisvojo testosterono kiekio padidėjimu cir­kuliuojančiame kraujyje. Padidėjęs androgenų kiekis yra lemiamas didesnio folikulo theca ląstelių steroidogeninio potencialo, kuris susijęs su rezistentiškumu insulinui bei liuteinizuojančio hormono (LH) išskyrimo sutrikimu. Psichologiniai sutrikimai PKS metu kyla dėl įvairių tar­pusavyje susijusių organinių pokyčių organizme, tokių kaip rezistentiškumas insulinui, hiperkortizolemija, lė­tinis uždegimas bei sumažėjęs serotonino kiekis CNS. Depresijai, kartu su pakilusiu kortizolio lygiu, būdingas padidėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas ir suma­žėjęs serotonino lygis centrinėje nervų sistemoje – simp­tomai, neretai pasireiškiantys kartu su rezistentiškumu insulinui. Ir depresijai, ir PKS būdingos nereguliarios menstruacijos bei vaisingumo sutrikimai. PKS patoge­nezėje labai svarbūs augimo veiksniai bei uždegiminiai žymenys, kurių padaugėja tiek PKS, tiek depresijos metu. PKS bei depresiją tarpusavyje sieja ir vitamino D trūku­mas bei nutukimas. Sveikatos priežiūros specialistai tu­rėtų atkreipti dėmesį į PKS sergančių pacienčių emocinę būklę, o pasireiškus depresijos simptomams, ją gydyti.

Tinkamas ir laiku pradėtas depresijos gydymas gali reikš­mingai pagerinti PKS sergančiųjų bendrą sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę.