PO MIGRACIJOS Į LIETUVĄ GRĮŽUSIŲ VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHOLOGINĖ GEROVĖ

Monika Skerytė-Kazlauskienė

Mokslinėje literatūroje daugiausia analizuojamas emigracijos poveikis psichikos sveikatai. Lietuvoje daugėja į Lietuvą grįžtančių asmenų, todėl vis aktualesni tampa grįžusiųjų iš migracijos, repatriacijos tyrimai. Šiuo tyrimu siekta įvertinti vaikų ir paauglių, turinčių migracijos patirties ir dabar gyvenančių Lietuvoje, psichologinės gerovės ypatumus. Tyrime dalyvavo 549 11,8 m. amžiaus (nuo 9 iki 16 m.) vaikai ir paaugliai iš įvairių Lietuvos regionų, tarp kurių 89 buvo grįžę į Lietuvą po migracijos užsienyje. Psichologinės gerovės vertinimui naudotas Pasaulio sveikatos organizacijos gerovės indeksas (PSO-5). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad į Lietuvą po migracijos grįžusių vaikų psichologinė gerovė buvo panaši kaip ir tų, kurie neturėjo migracijos patirties, tačiau patyrė sunkumų, susijusių su lietuvių kalbos naudojimu mokykloje ir kitose situacijose. Moteriška lytis buvo susijusi su žemesniais psichologinės gerovės rodikliais į Lietuvą po migracijos grįžusiųjų grupėje.