Žibuoklė Senikienė, Genovaitė Šimonienė-Kazlauskienė, Milda Gintilienė, Dovydas Vasiliauskas, Irina Klizienė
Santrauka
Spirometrija – vienas iš svarbių diagnostinių tyrimų, kuris padeda įvertinti gyvybinę plaučių talpą. Išmatavus gyvybinę plaučių talpą galima nustatyti įvairias ligas: lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL), bronchinę astmą (BA) bei restrikcines plaučių ligas. Tačiau, atliekant spirometrijos tyrimą, reikia įvertinti tiriamojo amžius bei fizinio pasirengimo įtaką rezultatams.
Nustatyta, kad moterys turi mažesnius plaučius ir siauresnius kvėpavimo takus, lyginant su vyrais [15]. Tyrimai rodo, kad lytiniai skirtumai plaučių struktūroje turi svarbią fiziologinę reikšmę fizinio krūvio metu. Įrodyta, kad moterys dažniau patiria ekspiracinio srauto ribojimą lyginant su vyrais [8] ir patiria daugiau ventiliacinių apribojimų [9]. Nors žinių apie pilateso pritaikomumą ir poveikį nėra pakankamai, tiek joga, tiek pilateso ir kiti kūno ir proto metodai, taikant juos kai kurių ligų profilaktikai ar gydymui, vis labiau populiarėja daugelyje sveikatos priežiūros sričių [4,18].
Tyrimo metodai ir organizavimas. Spirometrija – tai oro tūrio bei greičio matavimas iškvėpimo ir įkvėpimo metu. Šis tyrimas atliekamas specialiu prietaisu – microlab spirometru. Spirometru gaunami įvairūs duomenys: įkvėpimo ir iškvėpimo gyvybinė plaučių talpa, forsuota gyvybinė plaučių talpa, forsuoto iškvėpimo ir įkvėpimo gyvybinė plaučių talpa, Tifno (Tiffenau) rodiklis, didžiausias įkvėpimo srovės greitis.
Tyrime dalyvavo 37 vidutinio amžiaus moterys (50 – 60 metų), kurių spirometrijos duomenys buvo palyginti prieš ir po pilateso treniruočių. Pilatesoo metodas – tai viso kūno mankštos sistema, kuria stiprinami giluminiai ir paviršiniai kūno raumenys, lavinamas kvėpavimas bei protas [16]. Pratybos vyko du kartus savaitėje, kiekvienos sesijos trukmė buvo 60 min., kiekviename užsiėmime atlikta po 32 pratimus. Programa truko 32 savaites.
Atliekant tyrimą buvo vertinama forsuota gyvybinė plaučių talpa (forces vital capacity – FVC), forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę (forced expiratory volume in 1 s – FEV1) bei Tifno rodiklis (FEV1/ VC).
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programų paketą “SPSS 17.0 for Windows”. Vertinant kokybinių požymių statistinį ryšį, taikytas c2 ir z kriterijus. Rezultatai statistiškai reikšmingi, kai paklaidos tikimybės reikšmė p<0,05.
Rezultatai. Visų tyrime dalyvavusių vidutinio amžiaus moterų FVC tyrimų duomenims įtakos turėjo pilateso pratimų programa. 20 – 60 metų amžiaus moterų forsuotos gyvybinės plaučių talpos (FVC) norma yra 3,75–3,25 litrai. Tiriamosios grupės moterų FVC vidurkis prieš pilateso treniruotes buvo 3,291±0,49 litrai, po pilateso pratimų programos šis rodiklis statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05) ir siekė 3,708±0,59 litrus.
Forsuoto oro iškvėpimo tūrio per pirmąją sekundę (FEV1) norma 20 – 60 metų moterims yra 3,25–2,5 litrai. Tiriamosios grupės moterų FEV1 vidurkis prieš pilateso programą buvo 2,534±0,42 litrai, po pilateso pratimų programos šis rodiklis statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05) ir siekė 2,941±0,5 litrus.
Tifno rodiklis priklauso nuo žmogaus amžiaus: iki 40 metų jis turi būti didesnis nei 75%, 40–60 metų – didesnis nei 70%, dar vyresnių žmonių – didesnis nei 65%. Tiriamosios grupės moterų FEV1 vidurkis prieš pilateso programą buvo 74,067±0,42%, po pilateso pratimų programos šis rodiklis statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05) ir siekė 84,833±0,5l%.
Išvada. Vidutinio amžiaus moterų FVC, FEV1 ir FEV1/IVC prieš pilateso programą ir po 32 savaičių atliekant stabilizuojančius pratimus reikšmingai skyrėsi.
Raktiniai žodžiai: pilateso pratimai, spirometrija, FEV1 forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę, FVC forsuota gyvybinė plaučių talpa.
DOI: 10.5200/sm-hs.2018.066
Pilnas tekstas: PDF