Lina Kievišienė, Mantas Kievišas, Egidijus Vaitiekūnas, Rūta Vaičiūnienė, Silvija Kontautienė, Skaidra Valiukevičienė

Santrauka

Ilgalaikis gydymas imunosupresiniais vaistais yra susijęs su piktybinių navikų išsivystymu, iš kurių dažniausi yra odos navikai. Odos karcinomų dažnis recipientams po organų transplantacijos yra didesnis nei bendrojoje populiacijoje. Nemelanocitiniai odos navikai (plokščiųjų ląstelių karcinoma ir bazinių (pamatinių) ląstelių karcinoma) sudaro daugiau nei 90 proc. odos karcinomų, diagnozuojamų šiems pacientams. Ilgą laiką gydomiems imunosupresiniais vaistais taip pat dažniau vystosi ir kiti piktybiniai odos navikai: melanoma, Kapoši sarkoma, Merkelio ląstelių karcinoma, rečiau – odos T ir B ląstelių limfomos. Pastaruoju metu ilgėjant organų recipientų išgyvenamumui, didėja jų sergamumas ir mirštamumas nuo odos karcinomų. Nepaisant to, vis dar trūksta informacijos apie tinkamą šių pacientų stebėjimą ir gydymą. Šiame straipsnyje apžvelgiama piktybinių odos navikų organų recipientams epidemiologija, rizikos veiksniai, profilaktikos ir gydymo principai.

Raktiniai žodžiai: transplantacija; imunosupresija; piktybiniai odos navikai; rizikos veiksniai; stebėjimas.
DOI: 10.5200/sm-hs.2017.024
Pilnas tekstasPDF

Atgal