Birutė Strukčinskienė, Robert Bauer, Sigitas Griškonis, Vaiva Strukčinskaitė
Santrauka
Tyrimo tikslas buvo nustatyti vaikų (0-14 metų) ir paauglių (15-19 metų), kaip pėsčiųjų eismo dalyvių mirtingumo tendencijas per keturis dešimtmečius pereinamojo laikotarpio Lietuvoje. Mirčių nuo eismo traumų duomenys buvo gauti iš Statistikos Departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir iš Sveikatos informacijos centro archyvo. Mirtingumo tendencijų analizei buvo naudoti tiesinė regresija ir laiko eilučių moduliai. Nepriklausomybės atkūrimas (1991 metais) sietas su intervencija, jos efektu ir trendo pokyčiu, o gyventojai traktuojami kaip aiškinamasis veiksnys naudojant laiko eilučių modelius. Tyrimo rezultatai parodė, kad intervencijų poveikis (reformos bei su Nepriklausomybės atkūrimu susiję pokyčiai) pėsčiųjų mirtingumui mūsų laiko eilučių modelyje buvo labai statistiškai reikšmingas vaikams nuo 0 iki 14 metų (p <0,001) ir reikšmingas jauniems žmonėms nuo 15 iki 19 metų amžiaus (p <0,05). Kontrolinėse grupėse – ne pėsčiųjų eismo dalyvių (0 – 14 metų amžiaus grupėje) ir suaugusiųjų pėsčiųjų grupėje (asmenys per 19 metų) – reikšmingų mirtingumo nuo eismo traumų pokyčių nepastebėta. 15 – 19 metų amžiaus paauglių grupėje reformų poveikis taip pat buvo reikšmingas ne pėstiesiems eismo dalyviams (p <0,05). Šie rezultatai rodo, kad pokyčių ir priemonių, taikytų laikotarpiu po Nepriklausomybės atkūrimo, poveikis buvo reikšmingesnis vaikams, kurie dalyvavo eisme kaip pėstieji, nei suaugusiems pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams (ne pėstiesiems). Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje pėsčiųjų eismo dalyvių mirtingumas reikšmingai sumažėjo 0-14 vaikų ir 15-19 metų amžiaus paauglių grupėse. Lietuvoje laikotarpiu po Nepriklausomybės atkūrimo buvo stebimos mirtingumo nuo eismo traumų ir pėsčiųjų mirtingumo mažėjimo tendencijos. Politiniai bei ekonominiai pokyčiai, sistemingos sveikatos priežiūros reformos, nuosekliai įgyvendinamos prevencinės priemonės tikriausiai prisidėjo prie šio mirtingumo mažėjimo. Tikslinės eismo saugos priemonės buvo kelių eismo taisyklių tobulinimas ir pėsčiųjų švietimui bei saugiai aplinkai skirtos prevencinės priemonės. Kadangi vaikai pėstieji yra labiausiai pažeidžiama eismo dalyvių grupė, rekomenduojama nepertraukiamai taikyti jų saugos mokymo ir eismo saugos stiprinimo priemones. Prevencinė veikla turi būti skirta ir suaugusiems pėstiesiems eismo dalyviams.
Raktiniai žodžiai: pėstieji; mirtingumas; tendencijos; vaikai; jaunimas.
DOI: 10.5200/sm-hs.2016.065
Pilnas tekstas: PDF