Juozas Kapturauskas, Edmundas Širvinskas

Santrauka

Kraujavimas širdies chirurgijoje išlieka visame pasaulyje aktuali problema. Pacientai, kuriems atliekamos širdies operacijos dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis, turi didelę nukraujavimo riziką. Kraujo kiekis, netenkamas tokių operacijų metu, yra tiesiogiai susijęs su kraujo komponentų poreikiu, ilgesne hospitalizacijos trukme, blogesnėmis baigtimis. Darbo tikslas – nustatyti veiksnius, kurie lemia didesnę sekreciją per drenus perioperaciniu laikotarpiu (pirmą pooperacinę parą po aortovainikinio nuosrūvio suformavimo operacijų), kraujo komponentų transfuzijų apimtis, komplikacijas bei baigtis. Įvertinti vyresnių nei 65 metai pacientų pooperacinės eigos ypatumus. Darbo metodika – atliktas prospektyvinis tyrimas, ištirtas 51 ligonis, kuriems buvo atliekama aortovainikinio nuosrūvio suformavimo operacija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje. Rezultatai. Pooperaciniu laikotarpiu mirė du pacientai iš 51 (3,9%). Komplikuota eiga nustatyta 16 pacientų (31,3%). Dažniausiai nustatyta pneumonija (10 atvejų, 19,6%), krūtinkaulio žaizdos infekcija (5 atvejai, 9,8%), mediastinitas (2 atvejai, 3,9%). Resternotomija dėl kraujavimo atlikta vienam pacientui (1,96%). Kraujo komponentų transfuzija atlikta trims pacientams reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje (5,9%) bei aštuoniems pacientams po iškėlimo iš reanimacijos skyriaus. Dirbtinės plaučių ventiliacijos laikas iki ekstubacijos, gulėjimo reanimacijos skyriuje bei hospitalizacijos trukmė buvo reikšmingai ilgesni pacientams daugiau kaip 65 metų amžiaus, nors didesnio kraujo komponentų poreikio vyresnio amžiaus pacientams tyrimo metu nenustatėme. Pacientai, kurie ikioperaciniu laikotarpiu vartojo klopidogrelį (n=21), pirmą pooperacinę parą turėjo didesnę tikimybę reikšmingam kraujo netekimui (>500ml) (šansų santykis 3,692 [1.059 – 12.874], p=0.036), nei klopidogrelio iki operacijos nevartoję pacientai (n=28) (šansų santykis, OR 0,271 [0.078 – 0.944]). Klopidogrelį nutraukus 6 dienas ir daugiau, sekrecija per drenus neviršijo 500 ml per 16 val, tuo tarpu jei vaistas nutrauktas likus 1-5 dienoms iki širdies operacijos, netekto kraujo kiekis buvo 500ml ir daugiau. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vartojusių aspiriną bei jo nevartojusių pacientų tyrimo metu negavome. Išvados. Pacientai, kurie iki operacijos vartojo klopidogrelį, turi didesnę tikimybę nukraujuoti daugiau 500 ml per 16 val., nei klopidogrelio nevartoję pacientai. Sekrecija per drenus yra atvirkščiai proporcinga vaisto nutraukimo prieš operaciją trukmei. Aspirinas sekrecijos per drenus bei kraujo komponentų transfuzijos apimčiai įtakos neturėjo (tačiau manome, kad reikalingi didesnės apimties tyrimai). Tyrimu nenustatėme, kad fibrinogeno koncentracija yra nepriklausomas veiksnys būsimam kraujavimui įvertinti. Vyresnis pacientų amžius (per 65 m.) lemia ilgesnę dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmę iki ekstubacijos, gulėjimo reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, hospitalizacijos laiką, didesnį pooperacinių komplikacijų dažnį, tačiau neveikia sekrecijos per drenus bei kraujo komponentų transfuzijų.doi:10.5200/sm-hs.2013.093

Raktiniai žodžiai: širdies chirurgija, DKA (dirbtinė kraujo apytaka), kraujavimas, hemostazė
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.093
Pilnas tekstasPDF

Atgal