Emilija Šukytė, Rūta Jarusevičienė
Santrauka
Peliucidinė kraštinė ragenos degeneracija yra retai pasitaikanti ragenos ektazija, pažeidžianti apatinę ragenos periferiją ir sukelianti progresuojantį jos plonėjimą. Liga dažniausiai pasireiškia 20-50 metų amžiaus, o etiologija dar nėra iki galo aiški. Liga dažniausiai pasireiškia pablogėjusiu regėjimo aštrumu, didėjančiu netaisyklingu astigmatizmu, kuris pažengusiose stadijose nebekoreguojamas akiniais ar įprastais kontaktiniais lęšiais. Pagrindiniai diagnostikos metodai – apžiūra plyšine lempa, ragenos topografija ir pachimetrija. Dažniausiai pacientų regėjimo aštrumas koreguojamas akiniais arba specialiais kontaktiniais lęšiais, o ligai progresuojant gali prireikti ragenos sutvirtinimo procedūros arba ragenos transplantacijos. Šioje apžvalgoje aprašomi klinikiniai požymiai, būdingi peliucidinei kraštinei ragenos degeneracijai, jos diferencinė diagnostika ir įvairios šiuo metu prieinamos valdymo strategijos.
Raktiniai žodžiai: peliucidinė kraštinė degeneracija, keratokonusas, ragenos topografija, astigmatizmas, ragena.
DOI: 10.35988/sm-hs.2022.126
Pilnas tekstas: PDF