Vaineta Valeikienė, Algirdas Juozulynas, Algirdas Venalis, Antanas Jurgelėnas, Dalia Stasytytė Bunevičienė

Santrauka

Parkinsono liga – tai neurodegeneracinė liga, kuriosmetu pažeidžiami dopaminerginiai, cholinerginiai,serotoninerginiai neuronai ir jų tarpusavio ryšiai.Ligos diagnozė yra klinikinė. Klinikinė Parkinsonoligos diagnozė nustatoma remiantis paciento nusiskundimais,anamneze, klinikinio ištyrimo duomenimis.Tai yra lėtinė progresuojanti liga, kuri anksčiauar vėliau sukelia neįgalumą. Ištirta 121 asmuo,sergantis Parkinsono liga, 54 (44, 6%) vyrai ir 67(55, 4%) moterys. Tirtų pacientų amžiaus vidurkisbuvo 67, 91 ± 10,98 (95% CI 65,10 – 70,73), vyrų –67,10 ± 11,17 (95% CI 62,77 – 71,44), moterų 68,62± 10,76 (95% CI 64,74 – 72,50). Mes tyrimo metunorėjome palyginti, ar asmenims, kuriems yra nustatytavisiška ar beveik visiška priklausomybė, yranustatyti specialieji poreikiai (priežiūra arba slauga).Nustatyta, kad tik pusė pacientų: 16 sergančiųjų(13,2%), kurių būklę pagal Bartelio indeksą vertinome,kad yra visiškai arba beveik visiškai priklausomi,turi nustatytus specialiuosius poreikius – slaugą.Nors kiti 17 (14%) sergančiųjų buvo prikaustytiprie lovos, patys visai nepajėgė judėti, keisti kūnopadėties, netgi pavalgyti be pagalbos, jiems nebuvonustatytas slaugos poreikis. Kai kurie pacientainurodė, kad jie net nežino apie tokią galimybę, nesjiems jokios informacijos niekas nesuteikė. Kadangijie yra nevaikštantys, patys negali nuvykti į polikliniką,šeimos gydytoją kviečiasi į namus tik esantkitoms ligoms (karščiuojant ar įtariant infekciją),todėl niekas jiems nerekomendavo kreiptis dėl specialiųjųporeikių ir slaugos nustatymo.

Raktiniai žodžiai: Parkinsono liga, ligos stadijos, neįgalumas
DOI: 10.5200/sm-hs.2015.009
Pilnas tekstasPDF

Atgal