Diana Šopagienė

Santrauka

Tyrimo tikslas buvo įvertinti pakartotinės reabilitacijos poveikį pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, kasdieninio gyvenimo kokybei. Tirti Vakarų Lietuvos gyventojai, persirgę galvos smegenų insultu, kuriems buvo taikyti du reabilitacijos kursai. Taikyta patogioji netikimybinė atranka. Tirtas 191 pacientas. Tyrimas atliktas Vakarų Lietuvos gydymo įstaigų reabilitacijos skyriuose praėjus vieneriems metams po paskutinės reabilitacijos kurso. Išskirtos dvi grupės: pirmąją – tiriamąją sudarė pacientai, kuriems buvo taikyti du reabilitacijos etapai, ir kurie atvyko pakartotinei reabilitacijai, antrąją – kontrolinę grupę sudarė pacientai, kuriems taip pat buvo taikyti du reabilitacijos etapai, tačiau pakartotinė reabilitacija nebuvo taikyta. Paciento būklė vertinta prieš pakartotinę reabilitaciją ir po jos, naudojant Barthel skalę. Taikytas Stjudent‘o t kriterijus. Esant p<0,05, skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu. Palyginus pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, kuriems buvo taikyta pakartotinė reabilitacija, funkcinės būklės pokyčius kasdieniniame
gyvenime su grupe, kuriai nebuvo taikyta pakartotinė reabilitacija, pastebėta, kad pacientų funkcinės būklės gerėjimas taikant pakartotinę reabilitaciją buvo žymiai didesnis, nei pacientų, kuriems nebuvo taikyta pakartotinė reabilitacija. Netaikant pakartotinės reabilitacijos, pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, funkcinės būklės atsistatymas vyksta lėčiau arba blogėja, dėl to nukenčia jų kasdieninio gyvenimo kokybė.

Raktiniai žodžiai: gyvenimo kokybė, funkcinė būklė, reabilitacija, Barthel skalė, galvos smegenų insultas.
DOI: 10.5200/232
Pilnas tekstasPDF

Atgal