Alina Vaškelytė, Judita Aniulytė

Santrauka

Esant situacijų, kuomet naujagimis negali gauti savo motinos pieno, kaip pirmoji alternatyva rekomenduo­jamas donorinis motinos pienas. Kaip vienas pagrin­dinių pieno bankų iššūkių yra įvardijamas pieno auko­jimo masto didinimas, o tam itin svarbu sutelkti naujų donorių, didinti kiekvienos moters aukojamo pieno kiekį ir dažnį. Šiam tikslui pasiekti svarbu nustatyti su dalyvavimu pieno donorystėje susijusias proble­mas, tam įtakos turinčius veiksnius ir įgyvendinti tam tikrus strateginius veiksmus, galinčius prisidėti prie pieno donorystės skatinimo.

Siekiant išanalizuoti pagimdžiusių moterų dalyva­vimą motinos pieno donorystėje lemiančius veiksnius, buvo atliktas tyrimas vienoje iš Lietuvos ligoninių Akušerijos ir ginekologijos klinikoje bei Neonato­logijos klinikoje. Tyrime dalyvavo 257 šioje ligoni­nėje pagimdžiusios moterys, kurių naujagimiai buvo prižiūrimi akušerijos, naujagimių ligų ar naujagimių intensyviosios terapijos skyriuose. Atliekant tyrimą buvo taikoma anketinė apklausa, naudojant autorių sudarytą anoniminę anketą.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis pagim­džiusių moterų sutiktų tapti pieno banko donorėmis ir vartoti pieną iš pieno banko savo naujagimiui. Pa­aukoti savo pieno donorinio motinos pieno bankui pagimdžiusios moterys dažniausiai sutiktų dėl noro padėti kitoms mamoms ir naujagimiams, kuriems to reikia, o nesutiktų dėl baimės, kad gali neužtekti pieno savo naujagimiui. Vartoti donorinį motinos pieną iš pieno banko moterys dažniausiai sutiktų, nes motinos pienas yra geriausias maisto šaltinis nau­jagimiui, o atsisakymą dažniausiai lemtų pirmenybės teikimas kitokiam maitinimo būdui.

Raktiniai žodžiai: pagimdžiusios moterys, pieno donorystė, pieno bankas, dalyvavimą lemiantys veiksniai.
DOI: 10.5200/sm-hs.2018.077
Pilnas tekstas: PDF

Back