Alvydas Juocevičius, Juozas Raistenskis, Lina Būtėnaitė, Sigita Kilkutė, Dina Žigarienė, Algirdas Valiulis

Santrauka

Nugaros smegenų pažeidimas (NSP) – tai tokia būklė, kai pažeidžiamas nugaros smegenų vientisumas ir žemiau pažeidimo išsivysto jutimų bei judesių sutrikimai, dėl to sutrinka asmens dalyvumas. Asmens dalyvumui turi įtakos ne tik fiziniai, bet ir psichosocialiniai veiksniai. Tikslas – nustatyti pacientų po NSP kūnų funkcijų, veiklų ir dalyvumo bei nerimo ir depresijos laipsnio ryšius. Tiriamieji ir metodologija. Tyrime dalyvavo120 ligonių po NSP, reabilituotų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro I stacionarinės reabilitacijos skyriuje 2007 sausio – 2010 gruodžio mėnesiais. Pacientui atvykus į reabilitacijos skyrių, jis per 2 darbo dienas buvo įvertinamas pagal parengtą tyrimo protokolą. Antras vertinimas buvo atliekamas likus kelioms dienoms iki asmens išrašymo iš reabilitacijos centro. Pacientai buvo vertinami pagal TFK klausimyno asmenims po NSP pilną versiją, HAD skalę. Papildomai surinkta informacija apie pažeidimo mechanizmą bei reabilitacijos etapą. Rezultatai ir išvados. Ryšiai tarp kūno funkcijų, veiklų ir dalyvumo bei HAD skalių rezultatų skiriasi priklausomai nuo reabilitacijos etapo (pirminė ir pakartotinė) bei nugaros smegenų pažeidimo mechanizmo (trauminio ir netrauminio). Trauminio NSP pacientų fizinė būklė bei dalyvumas buvo labiau susiję su jų psichologine būkle, negu pacientų po NSP dėl kitų priežasčių.

Raktiniai žodžiai: nugaros smegenų pažeidimas; dalyvumas; TFK; HAD skalė.
DOI: 10.5200/408
Pilnas tekstasPDF

Atgal