Jonas Sąlyga, Artūras Razbadauskas, Tatjana Žuravliova, Irutė Plepienė, Geriuldas Žiliukas
Santrauka
Pooperacinė pacientų slauga priklauso nuo slaugytojų,ypač neurologinio profilio skyriuose, kai situacijagali staiga pasikeisti ir slaugytoja turi tai pastebėtiir laiku sureaguoti. Pacientai, turėję galvossmegenų kraujotakos sutrikimus ar operacijas, patiriamažesnę ar didesnę negalią, nuo kurios priklausotolimesnis jų socialinis gyvenimas ir darbinė veikla.Pooperaciniu laikotarpiu slaugytojas užima svarbųvaidmenį stebėdamas ir gerindamas paciento fizinębūklę, padėdamas atlikti kasdienę veiklą, aiškindamasesamą paciento būseną, jį nuramindamas, supažindindamassu galimomis pooperacinėmis komplikacijomisbei pooperacine ligos eiga. Tikslas:išanalizuoti pacientų po galvos smegenų operacijųslaugą. Tyrimo metodai: pagal parengtą anketą buvovertinami demografiniai duomenys (lytis, amžius,gyvenamoji vieta, išsilavinimas bei susirgimo tipas)ir naudojami du testai: Barthel indeksas bei Funkcinionepriklausomumo testas (FNT) pacientų funkcineibūklei įvertinti.Pagrindinis veiksnys, lemiantis slaugos problemaspo neurochirurginių operacijų, yra susirgimo tipas.Nei pacientų amžius, nei lytis ženklios įtakos slaugosproblemoms neturėjo, slaugos veiksmai priklausonuo susirgimo tipo ir planuojami pagal motoriniųir pažintinių funkcijų sutrikimus. Įvertinus pacientųsavarankiškumą prieš operaciją ir išvykstant iš stacionaro,Barthel indekso ir FNT rezultatų pokytis buvostatistikai reikšmingas (p<0,05). Atlikus koreliacinęanalizę nustatyta, kad kuo vyresni pacientai, tuo mažesnisjų savarankiškumo atsigavimas po operacijos.
Raktiniai žodžiai: pacientų po galvos smegenų operacijos slauga, funkcinės būklės vertinimas po galvos smegenų operacijos
DOI: 10.5200/sm-hs.2014.080
Pilnas tekstas: PDF