Nijolė Šostakienė, Ina Valeckienė

Santrauka

Smegenų infarktas – trečia pagal ligų dažnumą mirtingumo priežastis [12]. Nuo 2002 m. Europos šalyse intraveninė trombolizė patvirtinta kaip smegenų infarkto pirmaeilis gydymo būdas. Trombolizės tikslas yra ištirpinti trombą arba embolą užsikimšusioje galvos smegenų arterijoje ir taip atkurti kraujotaką ir sumažinti galvos smegenų audinio pažeidimą išemijos zonoje per 3 – 4,5 val. nuo išemijos priepuolio pradžios [14]. Taigi, sparčiai tobulėjant galvos smegenų infarkto prevencijai, intervencijai ir postvencijai, vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvajai reabilitacijai ūminiu ligos periodu, kurio metu stengiamasi užkirsti kelią negaliai ir tikėtina – mirčiai. Tyrimo tikslas – įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, kognityvinių funkcijų įtaką ankstyvosios reabilitacijos efektyvumui I ir II reabilitacijos etapuose. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 137 respondentai, sergantys galvos smegenų kraujotakos sutrikimu: 58 vyrai ir 79 moterys. Apklaustųjų amžiaus vidurkis 70,23 m. Atvejų analizei buvo pasirinkti du tiriamieji atsitiktine tvarka. Buvo atsižvelgta į jų amžių, lytį, diagnozę, psichologinę emocinę būseną ir kognityvinių funkcijų vertinimą. Tyrimui naudoti retrospektyviniai duomenys. Išvados. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad kognityvinių funkcijų sutrikimas tarp lyčių nėra statistiškai reikšmingas (p = 0,370 < 0,05). Po ankstyvosios reabilitacijos taikymo stacionariame I reabilitacijos etape (neurologijos skyriuje) pagerėjo abiejų pacienčių kognityvinės funkcijos. Pacientei, kuriai taikyta trombolizė, kognityvinių funkcijų kokybė pagerėjo per dvigubai trumpesnį laikotarpį I reabilitacijos etape, neurologijos skyriuje. Taip pat kognityvinės funkcijos ir bendra funkcinė būklė gerėjo visos reabilitacijos metu (I ir II reabilitacijos etapuose).

Raktiniai žodžiai: ankstyvoji reabilitacija; trombolizė; reabilitacijos efektyvumas; biopsichosocialinis; kognityvinės funkcijos; smegenų infarktas.
DOI: 10.5200/sm-hs.2015.128
Pilnas tekstasPDF

Atgal