Neringa Guobytė, Andrius Jurėnas, Tadas Raudonis, Rita Buivydaitė, Jūratė Grigaitienė
Santrauka
Lytiškai plintančios infekcijos (LPI) – tai infekcijos, kuriomis galima užsikrėsti visų rūšių lytinių santykių metu. Tačiau kai kuriomis infekcijomis užsikrečiama ir be seksualinio kontakto: dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis, per infekuotą kraują ir jo produktus, nėštumo, gimdymo metu ar po gimimo. Pasaulyje kasdien LPI užsikrečia daugiau nei 1 mln. žmonių, kurių daugumą sudaro jauni, lytiškai aktyvūs vyrai. Ypač paplitusios infekcijos yra sifilis, gonorėja, chlamidiozė, trichomonozė, hepatitas B, urogenitalinė herpetinė infekcija, ŽIV infekcija, ŽPV sukeltos kondilomos. Pagrindiniai LPI rizikos veiksniai yra: dažna lytinių partnerių kaita, nesaugūs lytiniai santykiai, alkoholio ar narkotikų vartojimas prieš lytinius santykius. Apie 90 proc. infekcijų yra besimptomės arba simptomai neryškūs, besimptomis LPI periodas yra labai įvairus ir priklauso nuo konkretaus sukėlėjo. Negydytos arba nesėkmingai gydytos infekcijos gali sukelti sunkių komplikacijų ir skatinti jų plitimą. Darbo tikslas. Įvertinti pacientų, kuriems 2015 m. gautas teigiamas 7 lytiškai plintančių sukėlėjų molekulinis tyrimas, anamnezės duomenis, diagnostiką bei taikytą gydymą ir jo efektyvumą. Metodika. Atliktas retrospektyvinis ambulatorinių pacientų kortelių tyrimas. 2015 m. VUL SK DVC lytiškai plintantys sukėlėjai molekuliniu tyrimu diagnozuoti 245 pacientams. Gydymo efektyvumas vertintas 103 pacientams, kurie atvyko kontrolės per 3 mėn. Patikimumas apskaičiuotas naudojant chi kvadrato testą (p≤0,05). Rezultatai. Moterys sudarė 75 proc. (n=184) tiriamųjų, amžiaus vidurkis 36 m., vyrai sudarė 25 proc. (n=61), amžiaus vidurkis – 33 m. Nesaugius lytinius santykius teigė turėję 5,4 proc. moterų ir 14,8 proc. vyrų. Moterys dažniausiai skundėsi sąnarių skausmais (57,1 proc.), gausiomis išskyromis (47,3 proc.), vyrai – sąnarių skausmais (27,9 proc.), odos bėrimais (26,2 proc.). Dauguma pacientų turėjo skundus, kurie truko ilgiau kaip 6 mėnesius. Vienas sukėlėjas rastas 73,9 proc. pacientų, o keli (du arba trys) – 26,1 proc. Dažniausiai nustatyti sukėlėjai ar jų deriniai: U. parvum (53,5 proc.), U. urealyticum (11 proc.), U. parvum kartu su M. hominis (8,6 proc.), C. trachomatis (4,9 proc.), U. parvum kartu su U. urealyticum (4,5 proc.). 75,5 proc. moterų ir 83,6 proc. vyrų buvo skirtas gydymas. Sėkmingai išgydyta 68 proc. moterų ir 85,7 proc. vyrų. Skirto gydymo efektyvumas vertinamas U. parvum grupėje: 2,8 g suminę doksiciklino dozę (2 sav. trukmės gydymo kursas) gavo 46,8 proc. pacientų (sukėlėjas nenustatytas 77,3 proc.), o 4,2 g doksiciklino dozę (3 sav. trukmės gydymo kursas) – 8,5 proc. pacientų (sukėlėjas nenustatytas 100 proc.)(p=1,000). 1,5 g sumine azitromicino doze buvo gydyta 12,8 proc. pacientų (sukėlėjas nenustatytas 66,7 proc.), o >1,5 g azitromicino – 31,9 proc. pacientų (sukėlėjas nenustatytas 66,7 proc.)(p=0,065). Išvados. Moterys dėl LPI į gydytojus kreipiasi dažniau nei vyrai. Vyrų rizika užsikrėsti LPI yra 3 kartus didesnė nei moterų. Dauguma pacientų delsia kreiptis į gydytoją. Daugiau nei pusei pacientų nustatyta U. parvum infekcija. 78 proc. sergančiųjų buvo skirtas gydymas, iš jų trims ketvirtadaliams sukėlėjas nebebuvo nustatytas. Nerasta statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp teigiamo gydymo efekto ir pasirinkto vaisto (azitromicino ar doksiciklino) dozių.
Raktiniai žodžiai: lytiškai plintančios infekcijos (LPI); PGR molekulinis tyrimas; mikroskopinis tyrimas; gydymo efektyvumas.
DOI: 10.5200/sm-hs.2017.015
Pilnas tekstas: PDF