Regina Motienė, Jurgita Daukšienė, Žaneta Šerkšnienė

Santrauka

Padidėjusi lietuvių emigracija turėjo nemažos įtakosdemografiniams, ekonominiams bei socialiniamsprocesams. Emigracija daugiausia įtakos daro šeimomsir vaikams. Emigrantai dažnai siekdami ekonominėsnaudos nepaiso socialinių emigracijos pasekmiųšeimai. Nereti atvejai, kai išvyksta vienas arabu tėvai, vaikus ilgam palikdami giminaičių ar netsvetimų žmonių globai, o kartais ir visai be globos.Tėvams išvykus, daugelis vaikų susiduria su mokymosiproblemomis, trečdaliui pablogėjo mokymosirezultatai; tyrimo dalyviai nurodo, kad ketvirtadalisvaikų pradėjo praleidinėti pamokas. Visgi aktualiausiaproblema tampa pasikeitęs vaiko elgesysir su juo susiję padariniai. Taip pat nustatyta, jogiš socialinio darbuotojo veiklų šeimoms, globojančiomsemigravusių tėvų vaikus, mažiau svarbi socialiniodarbuotojo organizacinė veikla, rengiant mokymusglobėjams, bei daugiau nei trečdalis šeimų,globojančios emigravusių tėvų vaikus, nepageidaujasocialinio darbuotojo tarpininkavimo, padedantnustatyti psichologo konsultacijų poreikį vaikui.

Raktiniai žodžiai: paaugliai, tėvų emigracija, socialinis darbuotojas
DOI: 10.5200/sm-hs.2014.114
Pilnas tekstasPDF

Atgal