Aušra Bagdonaitė, Aldona Šiurkutė, Gintaras Naujokas
Santrauka
Darbo tikslas: apžvelgdami kliniką ir gydymo kontraversijas, aprašome organinės katatonijos klinikinį atvejį, išsivysčiusį kartu su delyriniu sąmonės sutrikimu bei židininiais kompleksiniais epilepsiškaisiais priepuoliais ir mioklonijomis, išsivystė ligoniui, sergančiam paraneoplastiniu encefalomielitu, iliustruojantį haloperidolio efektyvumą psichozinei simptomatikai šalinti ir jo saugumą.
Rezultatai. Šešiasdešimt devynerių metų vyras į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę buvo paguldytas dėl delyrinio sąmonės sutrikimo su katatonine simptomatika. Progresuojant būklei kartojosi epilepsiškieji priepuoliai, tarp jų išsivystė postiktalinis katatoninis stuporas, vėliau epilepsinė būklė. Gydant haloperidoliu psichozė pranyko, šalutinių reiškinių nebuvo. Koregavus gydymą priešepilepsiniais vaistais būklė pagerėjo, tęsti gydymo antipsichotikais nebereikėjo. Išvados. Simptominių psichozių atvejais atsiradusi katatoninė simptomatika rodo būklės blogėjimą, reikalauja skubaus diagnozės patikslinimo ir gydymo korekcijos. Itin sudėtingas antipsichotiko pasirinkimas, kuomet keli sunkūs sutrikimai yra vienu metu (katatonija, delyrinis sąmonės sutrikimas bei besikartojantys epilepsiškieji priepuoliai, epilepsinė būklė ir mioklonijos). Tuomet svarbu rinktis efektyviai šalinantį psichozės simptomus, mažiausią riziką epilepsiškiesiems priepuoliams turintį antipsichotiką, o renkantis jo dozę, atsižvelgti į vaistų sąveiką su priešepilepsiniais vaistais. Mūsų atveju tai buvo haloperidolis.
doi:10.5200/sm-hs.2012.008
Raktiniai žodžiai: haloperidolis; karbamazepinas; mioklonijos; organinė; katatonija; simptominė psichozė; para-neoplastinis encefalomielitas; epilepsiškieji priepuoliai
DOI: 10.5200/249
Pilnas tekstas: PDF