Morta Mažeikaitė
Santrauka
Mastocitozė – tai heterogeniška retųjų susirgimų grupė, kuriai būdinga perteklinė mastocitų proliferacija ir akumuliacija odoje, kaulų čiulpuose ir kituose vidaus organuose (dažniausiai kepenyse, blužnyje, limfmazgiuose ar gastrointestinalinėje virškinamojo trakto dalyje). Įvykus mastocitų degranuliacijai, į sisteminę kraujotaką išsiskiria daug vazoaktyvių mediatorių, sukeliančių specifinius klinikinius simptomus. Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtoje ligų klasifikacijoje išskirti 3 pagrindiniai mastocitozės variantai: odos mastocitozė – pažeidimas atsiranda izoliuotai tik odoje, sisteminė mastocitozė, kai patologinės mastocitų sankaupos išplinta organizme ir pažeidžiami kaulų čiulpai ir (ar) kiti ekstrakutaniniai organai bei solidiniai mastocitų navikai (mastocitų sarkoma). Pacientams svarbu žinoti mastocitų degranuliaciją skatinančius veiksnius ir jų vengti. Efektyviai simptomų kontrolei pasirenkami antihistaminiai vaistai, o nesant teigiamo klinikinio atsako, derinami su mastocitų aktyvumą slopinančiais vaistais, leukotrienų antagonistais. Ligai itin išplitus, skiriami gliukokortikosteroidai. Lokaliam bėrimų gydymui taikoma fototerapija. Straipsnyje aptariami taikytini gydymo metodai, diagnozavus odos ar sisteminę mastocitozės formą bei pakopinio medikamentinio plano sudarymas, siekiant efektyvios simptomų kontrolės.
Raktiniai žodžiai: anafilaksija, antihistaminiai vaistai, histaminas, odos mastocitozė, sisteminė mastocitozė.
DOI: 10.35988/sm-hs.2022.035
Pilnas tekstas: PDF