Morta Mažeikaitė

Santrauka

Mastocitozė – tai heterogeniška retųjų susirgimų grupė, kuriai būdinga perteklinė mastocitų proliferacija ir aku­muliacija odoje, kaulų čiulpuose ir kituose vidaus orga­nuose (dažniausiai kepenyse, blužnyje, limfmazgiuose ar gastrointestinalinėje virškinamojo trakto dalyje). Įvykus mastocitų degranuliacijai, į sisteminę kraujotaką išsiski­ria daug vazoaktyvių mediatorių, sukeliančių specifinius klinikinius simptomus. Pasaulio sveikatos organizaci­jos paskelbtoje ligų klasifikacijoje išskirti 3 pagrindiniai mastocitozės variantai: odos mastocitozė – pažeidimas atsiranda izoliuotai tik odoje, sisteminė mastocitozė, kai patologinės mastocitų sankaupos išplinta organizme ir pažeidžiami kaulų čiulpai ir (ar) kiti ekstrakutaniniai organai bei solidiniai mastocitų navikai (mastocitų sar­koma). Pacientams svarbu žinoti mastocitų degranuliaciją skatinančius veiksnius ir jų vengti. Efektyviai simptomų kontrolei pasirenkami antihistaminiai vaistai, o nesant teigiamo klinikinio atsako, derinami su mastocitų akty­vumą slopinančiais vaistais, leukotrienų antagonistais. Ligai itin išplitus, skiriami gliukokortikosteroidai. Loka­liam bėrimų gydymui taikoma fototerapija. Straipsnyje aptariami taikytini gydymo metodai, diagnozavus odos ar sisteminę mastocitozės formą bei pakopinio medika­mentinio plano sudarymas, siekiant efektyvios simptomų kontrolės.

Raktiniai žodžiai: anafilaksija, antihistaminiai vaistai, histaminas, odos mastocitozė, sisteminė mastocitozė.

DOI: 10.35988/sm-hs.2022.035
Pilnas tekstasPDF

Back