Iona Dockienė, Nijolė Savičienė, Vita Zupkauskienė, Vidūnas Daugelavičius, Rokas Daugelavičius

Santrauka

Vaikų ligoninėje per metus atliekama apie 60-80 vaikų įgimtų ir įgytų stuburo deformacijų korekcijos operacijų. Dažniausiai atliekamos slankstelių spondiliodezės operacija, tačiau didelių deformacijų atveju atliekama spondiliodezė su torakoplastika (šonkaulių fragmentų pašalinimas), papildoma dubens filsacija, papildomų pusslankstelių pašalinimas, dviejų etapų operacija, fiksuojant stuburą iš priekinės ir nugarinės pusės. Tokių ilgų ir trauminių operacijų metu pacientai netenka nuo 10% iki 100% ir daugiau CKK (cirkuliuojančio kraujo kiekio) ir apie 70% pacientų reikalingos alogeninio kraujo transfuzijos. Mes taikome įvairius kraujavimą mažinančius metodus: koreguojame priešoperacinę anemiją geležies preparatais, guldome ligonį ant specialių atramų, kad išvengtume intraabdominalinio spaudimo didėjimo, operacijos metu taikome valdomą hipotenziją, chirurginius kraujavimo stabdymo metodus. ORTHO-PAT aparatas – papildoma automatinė kraujo išsaugojimo priemonė, vaikų stuburo deformacijų korekcijos operacijų metu pradėtas taikyti nuo 2009 m. Ligonių kraujas rinktas intra ir pooperaciniu (6 val. po operacijos)laikotarpiu. Autotransfuzija atlikta per operaciją ir 6 valandos po jos. Šis kraujo išsaugojimo metodas 3 m. laikotarpiu taikytas 80 ligonių nuo 3 iki 18 m. amžiaus. Fiksuotas priešoperacinis hemoglobino kiekis (Hb) ir hematokritas (Ht), Hb/ Ht monitoruoti operacijos metu, 1-ą ir 2-ą pooperacinę dieną, užfiksuota žemiausia Hb/Ht reikšmė po operacijos, vertintas intra ir pooperacinis kraujavimas, surinkto autologinio kraujo kiekis, alogeninio kraujo poreikis, hospitalizavimo trukmė. Analizuota ar nukraujavimo dydis turėjo įtakos autologinio kraujo išsaugojimui, donorinio kraujo poreikiui, hospitalizacijos trukmei, ar ligonių svoris lėmė surinkto autologinio kraujo kiekį ir turėjo reikšmės alogeninio kraujo poreikiui. Nukraujavimo dydis mūsų tyrime priklausė nuo operacijos trukmės (p<0,05). Alogeninė hemotransfuzija atlikta mažesnio svorio ligoniams (p<0,05), kurių Hb/Ht buvo mažesni prieš operaciją (p<0,005), intensyviau kraujavusiems perioperaciniu laikotarpiu (p<0,005). Gulėjimo trukmė mūsų tyrime priklausė nuo operacijos trukmės, nukraujavimo dydžio, sugrąžinto autologinio kraujo kiekio (p<0,05) ir buvo ilgesnė pacientų, kuriems buvo perpiltas autologinis kraujas (p<0,05). 64% pacientų, kuriems atliktos koregoujančios stuburo operacijos, užteko autologinio kraujo transfuzijos. Tyrimo duomenimis, ligoniui grąžinus 35 proc. ir daugiau netekto CKT autologine hemotransfuzija perioperaciniu laikotarpiu, alogeninio kraujo perpylimo nebereikėjo (p<0,05). Išvados. Automatinio kraujo surinkimo, eritrocitų koncentravimo, plovimo ir grąžinimo prietaiso panaudojimas vaikų stuburo deformacijos korekcijos operacijų metu padeda sumažinti ir net išvengti alogeninio kraujo perpylimo. Netekto ir gražinto kraujo dalis (nuo CKK) yra svarbiausias veiksnys lemiantis alogeninio kraujo poreikį.

Raktiniai žodžiai: vaikų stuburo operacijos; nukraujavimas; autologinis kraujas; alogeninis kraujas; anemijos korekcija
DOI: 10.5200/392
Pilnas tekstasPDF

Atgal