NUKENTĖJUSIŲJŲ PSICHIKOS SVEIKATOS SUTRIKDYMO MASTO ĮVERTINIMAS: PROBLEMINIAI ASPEKTAI

Vaiva Martinkienė

Nuo smurtinės veikos nukentėjusių asmenų psichikos sveikatos sutrikdymo masto įvertinimas yra aktuali teismo psichiatrijos problema. 2014-2019 m. laikotarpiu Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Svei­katos apsaugos ministerijos buvo atliktos 134 teismo psichiatrijos ekspertizės, skirtos įvertinti nukentėjusiųjų nuo smurto psichikos sveikatos būklę: 104 moterų ir 30 vyrų. Tyrimo rezultatai parodė, kad nuo smurto nu­kentėjusiems asmenims teismo psichiatrijos ekspertizės metu ne visuomet nustatomas sveikatos sutrikdymas. Analizės metu nustatyta, kad nukentėjusiųjų psichikos sveikatos sutrikdymo mastą ekspertai įvertinto 26,1 proc. (N=35) atvejų: 1 atveju nukentėjusiajam nustaty­tas sunkus sveikatos sutrikdymas (potrauminės demen­cijos diagnozė), 26 atvejais – nesunkus ir 8 atvejais – nežymus psichikos sveikatos sutrikdymas (adaptacijos sutrikimo, ūmios reakcijos į stresą, depresijos sutrikimo ir potrauminio streso sutrikimo diagnozės). Aštuoniems asmenims po jų atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos smurtinės veikos psichikos sutrikimas nenustatytas. Nustatyta, kad 67,9 proc. (N=91) nukentėjusiųjų, turė­jusių įvairių psichikos sveikatos sutrikimų, ekspertizės metu nekonstatuotas sveikatos sutrikdymas dėl smur­tinės veikos poveikio. Išanalizavus šią nukentėjusiųjų grupę, paaiškėjo, kad didžioji dalis turėjo reikšmingų psichikos sutrikimų iki nusikalstamos veikos prieš juos įvykdymo: sirgo šizofrenijos spektro sutrikimais, proti­niu atsilikimu, įvairiais afektiniais sutrikimais, nedidelė šios nukentėjusiųjų grupės dalis turėjo organinių, asme­nybės ir priklausomybės sutrikimų. Tyrimo rezultatai parodė, kad teismo psichiatrai susiduria su dideliais sunkumais, kai tenka įvertinti nukentėjusiuosius, kurie iki veikos sirgo reikšmingais psichikos sutrikimais, to­dėl jų psichikos būsenos įvertinimas po patirto smurto yra apsunkintas, neretai stokojant detalesnių duomenų apie jų psichikos būsenos dinamiką ir neturint galimy­bės susieti stebimų simptomų su nusikalstama veika.