Darius Kubilius, Rytis Rimdeika, Mindaugas Kazanavičius

Santrauka

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti pagrindinius Lietuvos nudegimų epidemiologinius duomenis, įvertinti nudegimų absoliučių ir standartizuotų rodmenų kitimo tendencijas. Nudegimų duomenis palyginti su kitų sužalojimo įvykių išorinių priežasčių duomenimis bei tarptautiniais epidemiologiniais duomenimis. Metodai. Neeksperimentinis aprašomasis tyrimas apima 2001–2010 metų laikotarpio nudegimus. Tyrimui naudoti nacionalinių institucijų pateikti duomenys, kurie buvo išrinkti pagal TLK-10 ligų kodus T20-T32. Nudegimai suskirstyti ir standartizuoti pagal lytį ir amžiaus grupes. Rezultatai. Tiriamuoju laikotarpiu buvo diagnozuoti 77025 nudegimai. Vyrų ir moterų nudegimų santykis buvo 4:3. Didžiausias bendras nudegusių asmenų skaičius buvo 15–39 metų ir 40–64 metų amžiaus grupėse – 51941 asmenys. Pagal standartizuotus rodiklius daugiausia asmenų nudega 0–14 metų amžiaus grupėje – 284 asmenys, mažiausiai – 65+ metų amžiaus grupėje – 172 asmenys. Tiriamuoju laikotarpiu 2574 žmonės žuvo ir 2456 buvo sužaloti gaisruose. Žmonės daugiausia nukenčia namų aplinkos gaisruose (86%). Nuo 2008 metų nudegusių ir sužalotų eismo įvykiuose santykis pasikeitė nuo 1 iki 1,4 nudegusiųjų nenaudai. Išvados. Bendras nudegimų skaičius yra mažėjantis. Pagal standartizuotus rodmenis vaikų amžiaus grupėje yra nudegimų didėjimo tendencija. Darbingo amžiaus žmonių (15-64 metų amžiaus) nudegimai apima didžiąją visų nudegimų dalį. Nudegimų skaičių būtų galima sumažinti įdiegus intesyvias nudegimų prevencijos programas.

Straipsnis anglų kalba

doi:10.5200/sm-hs.2012.056

Raktiniai žodžiai: nudegimai; epidemiologija; prevencija; sužalojimai
DOI: 10.5200/297
Pilnas tekstasPDF

Atgal