Jan F. Terelak
Santrauka
Darbo tikslas – moksliškai įvertinti savoką “norma” klinikinėje psichologijoje ir psichiatrijoje. Autorius nagrinėja metodologines pasekmes trijų normos modelių, kurie funkcionuoja socialiniuose moksluose: a) kiekybinį (statistinį), b) kultūrinį (kokybinį), c) teorinį (ideologinį) ir tris modelius, funkcionuojančius klinikinėje psichologijoje ir psichiatrijoje (normatyvinį objektyvizmą, evoliucinį, normatyvinį subjektyvizmą). Diskusija pabrėžia termino “norma” įvairiareikšmiškumą, kuris silpnina jo mokslinį statusą, būtiną empiriniams tyrimams, dėl to linkstama pabrėžti formalųjį, ideologinį-deklaratyvų aspektą ir pernelyg laikytis redukcionistinių apibrėžimų, remiantis biologiniais ir kultūriniais normos aspektais. Išdėstomi metodologiniai sunkumai, susiję su normos holistine definicija vadinamojoje sisteminėje psichologijoje ir psichiatrijoje.
Straipsnis anglų kalba
doi:10.5200/sm-hs.2012.026
Raktiniai žodžiai: norma, patologija, klinikinė psichologija, psichiatrija, kiekybinis normos modelis, teorinis normos modelis, normatyvinis objektyvizmas, normatyvinis subjektyvizmas, normos evoliuciniai aspektai, psichinė sveikata
DOI: 10.5200/267
Pilnas tekstas: PDF