Diana Bilskienė, Dalia Urbanaitė, Alina Vilkė, Gediminas Banevičius, Andrius Macas
Santrauka
Miego arterijos endarterektomija – “auksiniu standartu”laikoma chirurginė operacija pacientams, turintiems aterosklerozės sukeltą didelio laipsnio miego arterijos susiaurėjimą. Pagrindinis operacijostikslas – sumažinti šios būklės simptomus, atstatytikraujotaką ir išvengti komplikacijų: smegenųišeminio pažeidimo, intracerebrinės hematomos, miokardo infarkto bei mirties. Deja, miego arterijos perspaudimas operacijos metu gali sukelti smegenųhipoperfuziją ir smegenų aprūpinimo deguonimisumažėjimą. Šiuos sutrikimus gali predisponuoti nepakankama kolateralinė smegenų kraujotaka miegoarterijos perspaudimo metu. Siekiant išvengti šių patologinių būklių, adekvačią smegenų perfuziją galima atstatyti panaudojant laikinąjį arterinį šuntą.Tačiau jo naudojimas padidina endotelio pažeidimoir embolijos aterominėmis masėmis riziką bei gali paskatinti insulto išsivystymą. Siekiant išvengtiarba sumažinti minėtų komplikacijų dažnį, miego arterijų endarterektomijų metu didelę reikšmę įgyjagalvos smegenų būklės stebėsena – neurostebėsena.Šiuo metu yra daug įvairių neurostebėsenos metodų. Nuo jų pateikiamų reikšmių specifiškumo priklauso, ar tikslingai bus pasirinkta laikino arteriniošunto įleidimo taktika. Tačiau nėra bendro nutarimo,kurį metodą naudoti yra geriausia. Straipsnyjeyra aptariama neurostebėsenos metodų, tokių kaip elektroencefalografija (EEG), transkranijinė doplerometrija (TKD), smegenų audinio oksimetrija(SAO) nauda ir jų vertė kliniškai reikšmingoms komplikacijoms nustatyti bei jų išvengti miego arterijosendarterektomijų metu.
Raktiniai žodžiai: vidinė miego arterija, endarterektomija, insultas, hipoperfuzija, smegenų hiperperfuzijos sindromas, smegenų oksimetrija, transkranijinė doplerometrija, monitoravimas.
DOI: 10.5200/sm-hs.2014.023
Pilnas tekstas: PDF