Liudmila Kimševaitė
Santrauka
Darbo tikslas. Išanalizuoti kepenų ir tulžies pūslės ligomis sergančių ligonių neurologinę patologiją. Tyrimo objektas ir metodai. Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vidaus ligų, III ir IV abdominalinės chirurgijos skyriuose ir Anesteziologijos – chirurgijos reanimacijoje 2008 m. sausį – 2011m. balandį tyrėme 99 kepenų ir tulžies pūslės ligomis sergančius ligonius (58 moteris ir 41 vyrą), kuriems buvo ar pasireiškė nervų sistemos pažeidimas. Ligonių amžius – 30-93 metai (vidurkis – 65,6 metai). Visiems ligoniams atliktas neurologinis tyrimas, bendras ir biocheminis kraujo tyrimas (kepenų pigmentų, fermentų, amoniako, gliukozės, elektrolitų kiekio nustatymas, baltyminės frakcijos kraujo serume, koagulograma, lipidograma, rūgščių – šarmų balansas, H Bs Ag antigenas, HCV antikūnai), biocheminis ir citologinis punktatų ir serozinių skysčių tyrimas, biopsinės ir operacinės medžiagos histologinis mikroskopinis tyrimas, vidaus organų echoskopija, daliai ligonių – ezofagofibrogastroduodenoskopija, endoskopinė retrogradinė cholecistopankreatografija, pilvo organų kompiuterinė tomografija, galvos (stuburo) kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija. Rezultatai. Neurologinė patologija sergantiems kepenų ir tulžies pūslės ligomis asmenims Lietuvoje išanalizuota pirmą kartą. Hepatinė encefalopatija buvo 44(44,5%) ligoniams, hepatinė koma – 3(3,1%), galvos smegenų kraujotakos sutrikimai – 21(21,2%), galvos smegenų augliai – 4(4,0%), pūlingas meningitas – 1(1,0%), spinalinis epiduritas – 1(1,0%), hepatinė mielopatija – 2(2,0%), Guillain-Barre sindromas – 1(1,0%), hepatinė polineuropatija – 11(11,1%), hepatinė pleksalgija (pleksopatija) – 2(2,0%), hepatovisceriniai sindromai – 9(9,1%). Nustatyta, kad 5(5,1%) iš 6(6,1%) ligonių (visos moterys), patyrusių galvos smegenų infarktą, sirgo ūminiu ar lėtiniu paūmėjusiu kalkulioziniu flegmoniniu ar gangreniniu cholecistitu, joms diagnozuotas subhepatinis abscesas ar tulžies pūslės empiema. Visi 8(8,1%) praeityje galvos smegenų infarktą ar reversinį išeminį neurologinį deficitą patyrę ligoniai sirgo kalkulioziniu cholecistitu. Ligoniams, sergantiems kepenų ligomis, komplikuotomis polineuropatija, nustatyta hipergamaglobulinemija (29,7±3,8%); sergantiems kepenų ligomis be polineuropatijos γ – globulinų koncentracija kraujo serume buvo 18,7±1,1% (p<0,01). Pateikti klinikiniai atvejai. Apžvelgta naujausia mokslinė literatūra apie neurologinę patologiją sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis. Savų tyrimų duomenys palyginti su literatūros duomenimis. Išvados. Hepatinė encefalopatija yra dažniausia neurologinė manifestacija sergant kepenų ligomis. Jos klinika polimorfinė ir priklauso nuo kepenų ligos sunkumo ir trukmės. Hepatinė mielopatija yra reta lėtinės kepenų ligos komplikacija. Ji gali pasireikšti sergant hepatitu, esant portinei hipertenzijai dėl kepenų cirozės bei atlikus portokavalinės anastomozės operaciją. Nustatytas hepatinės polineuropatijos ir baltymų apykaitos sutrikimų (hipergamaglobulinemijos) ryšys. Hepatovisceriniai sutrikimai pasireiškia cholecistokoronariniu ir hepatoreniniu sindromais. Vyresnio amžiaus ligoniams, kuriems yra galvos smegenų ir širdies kraujagyslių aterosklerozinių pokyčių, kepenų ir tulžies pūslės patologija gali būti išeminio insulto rizikos veiksniu.
doi:10.5200/sm-hs.2012.016
Raktiniai žodžiai: kepenų ir tulžies pūslės ligos; neurologinė patologija
DOI: 10.5200/257
Pilnas tekstas: PDF