Jolanta Navickienė

Santrauka

Lietuvos socialinių mokslų diskurse subjektyvios gyvenimo kokybės (subjektyvios gerovės) analizė dar nėra pakankamai išplėtota. Šios srities teorinės koncepcijos skurdžios, o tyrimai neatskleidžia neįgaliųjų ir socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių gyvenimo kokybės realybės. Subjektyvios gyvenimo gerovės sampratai būdinga tai, jog atsižvelgiama ne į visumos nuomonę, o dėmesys fokusuojamas į atskirų asmenų subjektyvius vertinimus.
Subjektyvi gyvenimo kokybė kaip socialinis indikatorius parodo, kaip žmogus suvokia įvairias socialinės aplinkos sritis – gyvenimo sąlygas, saugumą, sveikatos ir socialinę apsaugą, seksualinius potraukius, socialinius ryšius, galimybes prasmingai ir turiningai leisti laisvalaikį.
Straipsnyje nagrinėjami nepakaltinamų asmenų (teismo psichiatrijos pacientų) subjektyvios gerovės komponentai ir su jais susiję veiksniai. Pateikiami empirinio tyrimo duomenys bei aptariami nepakaltinamų asmenų subjektyvios gerovės bei seksualinių potraukių vertinimai.
Atlikus tyrimą sužinota, kaip nepakaltinami asmenys vertina subjektyvią gerovę ir seksualinius potraukius. Atsiskleidė vertinimo skirtumai pagal respondentų grupes: įgytą išsilavinimą, paskirtas priverčiamąsias gydymosi sąlygas, įvykdytą nusikalstamą veiką ir gydymosi trukmę.
Tiriamųjų subjektyvios gerovės ir seksualinių potraukių vertinimo analizė yra aktuali, prasminga, turi praktinę reikšmę bei papildo mokslinę gyvenimo kokybės sampratą. Šis darbas naujas ir reikšmingas tuo, jog leidžia gydymo psichiatrijos stacionare laikotarpiu ne tik įvertinti nepakaltinamų asmenų subjektyvią gerovę, požiūrį į seksualinius potraukius, bet ir nustatyti potraukių įtaką gerovei bei jų tarpusavio sąsajas.

doi:10.5200/sm-hs.2012.023

Raktiniai žodžiai: nepakaltinamas asmuo, subjektyvi gyvenimo kokybė, subjektyvi gerovė
DOI: 10.5200/264
Pilnas tekstasPDF

Atgal