Vita Langienė, Violeta Drejerienė
Santrauka
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti 1 metų duomenis apie Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL) gimusių vėlyvų neišnešiotų naujagimių maitinimą, įvertinti gestacinio amžiaus įtaka natūralaus maitinimo dažniui.
Metodika. Atlikta retrospektyvinė 2015 m. – 2016 m. VMKL gimusių neišnešiotų naujagimių raidos istorijų analizė. Šių gimusių kūdikių tolesnio maitinimo analizei atlikti ir įvertinti buvo sudaryta ir naudota retrospektyvi motinų apklausos anketa.
Rezultatai. Iš 100 tyrime dalyvavusių vėlyvų neišnešiotų naujagimių iš stacionaro išimtinai žindomi išvyko 78 (78 proc.). Vėlyvi neišnešioti naujagimiai statistiškai rečiau išvyko natūraliai maitinami neišnešioti naujagimiai (p<0,05). Didžioji dalis vėlyvų neišnešiotų naujagimių (n=92, 92 proc.) toliau sėkmingai žindyti iki 3 mėn., 88 (88 proc.) iki 6 mėn., 51 (51 proc.) iki 12 mėn., 24 (24 proc.) iki ≥18 mėn. Išnešiotų ir vėlyvų neišnešiotų kūdikių iki 6 -18 mėnesių amžiaus natūralaus maitinimo ir sėkmingo žindymo rezultatai praktiškai vienodi.
Išvados. Vėlyvi neišnešioti naujagimiai po gimimo rečiau natūraliai maitinami nei išnešioti naujagimiai (p<0,05). Tačiau ženklaus skirtumo tarp tolimesnio šių naujagimių sėkmingo žindymo dažnio nenustatėme.
Raktiniai žodžiai: vėlyvi neišnešioti naujagimiai, žindymo trukmė, naujagimiui palanki ligoninė.
DOI: 10.5200/sm-hs.2018.055
Pilnas tekstas: PDF