Vita Langienė, Violeta Drejerienė

Santrauka

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti 1 metų duomenis apie Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL) gi­musių vėlyvų neišnešiotų naujagimių maitinimą, įvertinti gestacinio amžiaus įtaka natūralaus maiti­nimo dažniui.

Metodika. Atlikta retrospektyvinė 2015 m. – 2016 m. VMKL gimusių neišnešiotų naujagimių raidos isto­rijų analizė. Šių gimusių kūdikių tolesnio maitinimo analizei atlikti ir įvertinti buvo sudaryta ir naudota retrospektyvi motinų apklausos anketa.

Rezultatai. Iš 100 tyrime dalyvavusių vėlyvų neiš­nešiotų naujagimių iš stacionaro išimtinai žindomi išvyko 78 (78 proc.). Vėlyvi neišnešioti naujagimiai statistiškai rečiau išvyko natūraliai maitinami neišne­šioti naujagimiai (p<0,05). Didžioji dalis vėlyvų neiš­nešiotų naujagimių (n=92, 92 proc.) toliau sėkmingai žindyti iki 3 mėn., 88 (88 proc.) iki 6 mėn., 51 (51 proc.) iki 12 mėn., 24 (24 proc.) iki ≥18 mėn. Išne­šiotų ir vėlyvų neišnešiotų kūdikių iki 6 -18 mėnesių amžiaus natūralaus maitinimo ir sėkmingo žindymo rezultatai praktiškai vienodi.

Išvados. Vėlyvi neišnešioti naujagimiai po gimimo rečiau natūraliai maitinami nei išnešioti naujagimiai (p<0,05). Tačiau ženklaus skirtumo tarp tolimesnio šių naujagimių sėkmingo žindymo dažnio nenusta­tėme.

Raktiniai žodžiai: vėlyvi neišnešioti naujagimiai, žindymo trukmė, naujagimiui palanki ligoninė.
DOI: 10.5200/sm-hs.2018.055
Pilnas tekstasPDF

Atgal