Artūras Lukaševičius, Raimondas Kubilius, Gvidas Urbonas, Loreta Kubilienė
Santrauka
Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti namų ūkių vaistinėles ir ištirti sąsajas tarp namų ūkio charakteristikų ir vaistų krepšelio sandaros. Tyrimas atliktas 2014 metais Vilniaus mieste. Tyrime dalyvavo 148 skirtinguose namų ūkiuose gyvenantys asmenys. Respondentai buvo lankomi jų namuose, kur tyrėjas vaistų registracijos lape suregistravo turimus vaistus, taip pat respondentai buvo prašomi užpildyti anketą apie namų ūkį. Rezultatai rodo, kad vidutinė vaistų krepšelio vertė buvo 70,1 Eur. Vidutinė vieno vaisto kaina siekė 4,3 Eur. Viename vaistų krepšelyje vidutiniškai buvo 16,2 vaisto. Nereceptiniai vaistai sudarė 70,3 proc. visų vaistų. Daugiausia užregistruota kvėpavimo sistemą, nervų sistemą bei raumenų ir skeleto sistemą veikiančių vaistų. Namų ūkiuose, kuriuose gyveno pensinio amžiaus arba lėtinėmis ligomis sergančių asmenų, receptinių vaistų ir bendras vaistų krepšelis buvo ženkliai brangesnis, lyginant su kitais namų ūkiais. Bent vieno šeimos nario pensinis amžius ar sirgimas lėtine neinfekcine liga didino galimybę, kad vaistų krepšelyje bus vaistų, skirtų širdies ir kraujagyslių, kraujo ir kraujodaros sistemų, jutimo organų ligoms gydyti ar sistemiškai veikiančių hormonų preparatų. Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija galėtų būti efektyvi priemonė sumažinti ne tik valstybės išlaidas medikamentiniam gydymui, bet ir namų ūkio išlaidas vaistams.
Raktiniai žodžiai: namų vaistinėlė, receptiniai vaistai, nereceptiniai vaistai, savigyda.
DOI: 10.5200/sm-hs.2015.046
Pilnas tekstas: PDF