Edita Babonienė, Laimutė Jonaitienė, Rimantas Pečiūra
Santrauka
Siekiant parengti naujas metodikas, įgalinančias pagamintifiziologiškai efektyvesnes trinares emulsinessistemas, užsibrėžėme tikslą įvertinti, kaip kintapoliakrilo rūgšties polimerinių emulsiklių galia gaminantsu jais emulsijas iš skirtingų lipofilinės fazėsatstovų – nedžiūstančių, pusiau džiūstančių ir mineraliniųaliejų. Emulsijų stabilumo charakteristikosbuvo nustatomos taikant klasikinius tyrimo metodus:viskozimetriją, konduktometriją, potenciometriją,emulsijas mikroskopuojant, centrifuguojant.Nustatyta, kad skirtingų aliejų (nedžiūstančių, pusiaudžiūstančių ir mineralinių) koncentracija, naudojantemulsiklius PTR1, PTR2 ir jų mišinius, beveiknekeitė emulsijos rūgštingumo. Nedžiūstančiųaliejų koncentracija emulsijoje stipriausiai didinoemulsijos klampą. Emulsijose su alyvuogių aliejumi,dispersinės fazės emulsiniai lašeliai 80C ir 380Ctemperatūroje didėjo tolygiai ir iki mažesnių matmenų,nei emulsijose su pusiau džiūstančiais (saulėgrąžų)ar mineraliniais (skystojo parafino) aliejais.Tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad, gaminantemulsijas iš nedžiūstančių aliejų ir panaudojantpemulenų tipo emulsiklius, galima tikėtis gauti didesniųmatmenų emulsinių lašelių patvarią sistemą,nei tomis pačiomis sąlygomis gaminant emuslijas išpusiau džiūstančių ar mineralinio aliejų. Pagal mūsųparengtą metodiką gaminant emulsines sistemas,kurių lipofilinė fazė yra mineraliniai aliejai, galimatikėtis gauti mažiausio dydžio emulsinių lašelių sistemas,palyginus su kitos prigimties aliejų pagrindupagamintomis emulsijomis.
Raktiniai žodžiai: emulsija, polimeriniai emulsikliai, mineraliniai, augaliniai aliejai, emulsijų stabilumas
DOI: 10.5200/sm-hs.2014.120
Pilnas tekstas: PDF