Marius Atkočiūnas, Viktorija Kauliūtė, Raimundas Kubilius, Jūratė Samėnienė

Santrauka

Kardiologinių ligonių reabilitacija yra koordinuotas derinys priemonių, garantuojančių geriausias fizines, psichologines ir socialines sąlygas, kurias pacientai, persirgę ūminėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, gali savo pastangomis išsaugoti bei susigrąžinti optimalias funkcijas visuomenėje, gerinti sveiką elgseną, lėtinti ar išvengti ligos progresavimo (PSO). Gera fizinė būklė lemia ne tik žmogaus gyvenimo kiekybę (ilgaamžiškumą), bet ir kokybę (savarankiškumą darbe, buityje). Tyrimo tikslas – įvertinti ligonių, kuriems atlikta AKJO, antro reabilitacijos etapo efektyvumą remiantis šešių minučių ėjimo testo, objektyvių tyrimų (AKS, ŠSD) rezultatais, priklausomai nuo lyties, širdies nepakankamumo funkcinės klasės pagal Niujorko širdies asociaciją (NŠA). Tyrimo uždaviniai – nustatyti ligonių, kuriems atlikta AKJO, rizikos veiksnius, kiek suformuota aortokoronarinių jungčių, širdies nepakankamumo klasę pagal Niujorko širdies asociaciją (NŠA), AKS, ŠSD, ,,dvigubos sandaugos‘‘, šešių minučių ėjimo testo pokyčius reabilitacijos eigoje, kasdienių veikų galimybes (pagal MET ir nueitą atstumą per šešias minutes). Atlikta retrospektyvi pacientų duomenų analizė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institute (II reabilitacijos etapas). Tiriamųjų grupę sudarė 85 ligoniai, kuriems buvo atlikta AKJO: 49 vyrai (57,6 proc.) ir 36 moterys (42,4 proc.). Tiriamųjų amžiaus vidurkis: moterų 64,31±2 m., vyrų 58,24±2 m. Šešių minučių ėjimo testas vertintas du kartus: reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. Rezultatai. Nustatėme, kad pagrindiniai ligonių, kuriems atlikta AKJO, rizikos veiksniai: moterims – dislipidemija, arterinė hipertenzija, rūkymas; vyrams – dislipidemija, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas. Viena aortokoronarinė jungtis buvo suformuota 10,6 proc. ligonių, 71,7 proc. – dvi jungtys, o 17,6 proc. suformuotos trys jungtys. Pagal NŠA I funkcinei klasei priklausė 8,3 proc. ligonių, 48,2 proc. – II, o 43,5 proc. – III funkcinei klasei. Reabilitacijos pabaigoje tarp skirtingų funkcinių klasių pagal NŠA ligonių AKS, ŠSD, ,,dvigubos sandaugos‘‘ reikšmingo pokyčių skirtumo nenustatyta. Lyginant šių rodiklių pokyčius tarp ligonių, kuriems suformuotas skirtingas jungčių skaičius, reikšmingai skyrėsi ligoniams, kuriems suformuotos trys aortokoronarinės jungtys. Išvados. Vertindami reabilitacijos efektyvumą pagal šešių minučių ėjimo testo rezultatus nustatėme, kad visų funkcinių klasių pagal NŠA ligoniams padidėjo nueitas atstumas (p<0,05). Nustatyta, jog ligoniams, priklausiusiems III funkcinei klasei pagal NŠA, reabilitacijos efektyvumas buvo vidutinis, o ligonių, priklausiusių I ir II funkcinėms klasėms pagal NŠA – didelis efektyvumas. Didžiausias nueito atstumo pokytis nustatytas vyrų, kurie priklausė I ir II funkcinėms klasėms pagal NŠA.

Raktiniai žodžiai: aortokoronarinių jungčių suformavimo operacija (AKJO); reabilitacija; kineziterapija; šešių minučių ėjimo testas.
DOI: 10.5200/sm-hs.2016.063
Pilnas tekstasPDF

Atgal