Gediminas Merkys, Andrius Norkus, Julius Dovydaitis

Santrauka

Straipsnyje pristatomi masinės Lietuvos studentų (N=990) apklausos apie jų mitybos įpročius rezultatai. Tyrimu siekta pabandyti bent iš dalies atsakyti į esminį klausimą: kodėl egzistuoja prieštaravimas tarp žinojimo apie sveiką mitybą ir faktinės elgsenos. Apie sveiką mitybą žino visi, tačiau didelis nuošimtis žmonių, tai pat ir studentų, sveikos mitybos rekomendacijų visiškai nesilaiko. Mitybos įpročiams matuoti buvo naudojamas 21 pirminis indikatorius. Faktorinės ir loginės validacijos derinimo būdu buvo suformuotos 7 poskalės, pasižyminčios tinkama psichometrine kokybe. Taikant K- vidurkių klasterinę analizę buvo identifikuoti trys studentų statistiniai tipažai, besiskiriantys mitybos įpročiais: 1. „Orientuoti į sveiką mitybą“ (paplitimas – 30,7 proc.). 2. „Tarpinė grupė, linkstanti į nesveiką mitybą“ (33,8 proc.). 3. „Ekonomiškai orientuoti, nesveikai besimaitinantys“ (35,5 proc.). Statistinio tipažo, orientuoto į sveiką mitybą, santykinis paplitimas tikslinėje populiacijoje nesiekia net vieno trečdalio. Aukščiausią santykinį paplitimą turi ekonomiškai motyvuotas nesveikos mitybos statistinis tipas. Paaiškėjo, kad studentų priklausymą vienam ar kitam mitybos tipui paveikia: 1) lytis; 2) luomas (klasė); 3) studento tėvo ir motinos analogiški įpročiai ir 4) informavimasis apie sveiką mitybą per medijas. Studentų amžius ir jų tėvų išsilavinimas studentų mitybos įpročiams įtakos neturi.

Raktiniai žodžiai: mitybos įpročiai; sveika mityba; studentai.
DOI: 10.5200/sm-hs.2016.084
Pilnas tekstasPDF

Atgal