Robertas Adomaitis
Santrauka
Tyrimo tikslas – išnagrinėti Lietuvos vyrų dalyvavimą priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje (LPLVADP) atsižvelgiant į jų amžių, nes šis rodiklis yra svarbus tiek prognozuojant vyrų tikimybę sirgti priešinės liaukos (prostatos) vėžiu, tiek galimybę sulaukti geresnių gydymo rezultatų anksti nustačius ir pradėjus gydyti kliniškai reikšmingą ligą.
Buvo išanalizuoti 2006-2010 metų duomenys apie 50-75 metų vyrų lankymąsi pas bendrosios praktikos gydytojus (BPG) ir naudojimąsi LPLVADP paslaugomis. Atsižvelgiant į Lietuvoje numatomą 70-mečių gyvenimo trukmę apskaičiuoti šansų santykiai (ŠS) lyginant du vyrų pogrupius: gimusių 1941m. ir jaunesnių („50+“) bei gimusių 1942 m. ir vyresnių („70+“).
Identifikuoti 522717 vyrai, kurie 2006-2010 m. laikotarpiu turėjo galimybę pasinaudoti LPLVADP paslaugomis. „50+“ pogrupyje buvo 76,6 % tiriamosios grupės vyrų. Pas BPG per 5 metus nė karto neapsilankė ir todėl pagal LPLVADP negalėjo atlikti PSA testo 20,3% tiriamosios grupės vyrų, iš kurių 84,4% patenka į „50+“ pogrupį. 2010 m. pabaigoje tarp gyvų tiriamosios grupės vyrų programos skvarba siekė 49,8%. Skaičiavimuose vyresniojo amžiaus pogrupis „70+“ laikytas pagrindiniu. Vertinant dviejų pogrupių šansų santykį, kad „50+“ grupės vyras pasitikrins PSA lygį pagal LPLVADP , apskaičiuotas ŠS 0,787 (95%PI 0,775– 0,798). Tikimybė „70+“ grupės vyrui būti patikrintam pakartotinai yra didesnė – ŠS 1,209 (95%PI 1,191–1,228), ir ji dar padidėja išanalizavus, kurie tiriamieji vyrai buvo tikrinti 3 ir daugiau kartų ŠS – 1,386 (95%PI 1,355–1,417).
Nustatyta, kad „70+“ grupės vyrai statistiškai patikimai dažniau pasinaudoja PSA patikra. Tokios LPLVADP paslaugų teikimo tendencijos gali ateityje turėti reikšmingos įtakos sergančiųjų prostatos vėžiu išgyvenamumo rodiklių kitimui.
Raktiniai žodžiai: Prostatos vėžys, PSA, ankstyvoji diagnostika, LPLVADP, amžiaus grupės.
DOI: 10.5200/19
Pilnas tekstas: PDF