Kęstutis Miškinis
Santrauka
Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pasirinktas sveikatos priežiūros finansavimas iš esmės pakeitė Lietuvos sveikatos sistemą, kuri iš integruoto modelio perėjo į sutarčių arba draudiminės medicinos modelį.
Tyrimo tikslas – ištirti nuolatinių Lietuvos gyventojų informuotumą ir pasitikėjimą privalomojo sveikatos draudimo sistema bei nustatyti reikšmingus vienerių metų pokyčius.
Metodika. Pirmasis tyrimas vykdytas 2009 m., antrasis – po metų, kasmet apklausiant po 1067 nuolatinius Lietuvos gyventojus nuo 18 metų amžiaus (atsako dažnis buvo atitinkamai – 68,2 proc. ir 66,6 proc.). Apklausai naudotas tiesioginio interviu metodas. Duomenys analizuoti SPSS 16.0 for Windows programa. Statistiškai reikšmingiems skirtumams tarp sociodemografinių tiriamųjų charakteristikų nustatyti naudoti Chi kvadrato (χ²) kriterijus ir dispersinė analizė ANOVA, statistiškai reikšmingiems skirtumams tarp dviejų porinių kintamųjų nustatyti naudotas z statistinis kriterijus.
Rezultatai. Gyventojų teigimu, Konstitucinė teisė į sveikatos priežiūrą daugumai jų užtikrinama tik iš dalies, tačiau per metus padaugėjo manančiųjų, jog ši teisė jiems yra visiškai garantuojama. Padaugėjo respondentų, teigiančių, kad sprendimai dėl šalies sveikatos priežiūros priimami neatsižvelgiant arba mažai atsižvelgiant į pacientų interesus. Trečdalis respondentų buvo įsitikinę, kad už visą sveikatos priežiūrą Lietuvoje reikia mokėti, legaliai arba nelegaliai, ir nurodė, kad per metus “atsilygino” vieną ar keletą kartų, dažniausiai už gydytojo-specialisto konsultaciją. Daugiau kaip 80 proc. gyventojų, ypač jauniausio ir vyriausio amžiaus, neturi informacijos apie originalius ir generinius vaistus, jų kokybę, skirtumus bei panašumus. Beveik kas antras žmogus iš viso nežino apie sveikatos draudimo lėšų panaudojimą, o kas trečias sveikatos draudimo funkcijas sieja su socialiniu draudimu. Aukščiausiai vertinamos reabilitacijos įstaigų paslaugos, žemiausiai – slaugos ligoninių; pasitikėjimas privalomojo sveikatos draudimo sistema didesnis nei vidutinis – 6,42 balo iš 10.
Išvada. Šalies gyventojų informuotumas apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą yra nepakankamas; pasitikėjimas, kaip asmeninis pojūtis, yra aukštas, tačiau per metus reikšmingai sumažėjo, tuo tarpu visuomenėje vyraujantis pasitikėjimas sveikatos draudimo sistema yra aukštas ir nekintantis.
Raktiniai žodžiai: privalomasis sveikatos draudimas, informuotumas, pasitikėjimas, vaistai, sveikatos priežiūros kokybė.
DOI: 10.5200/100
Pilnas tekstas: PDF